puritonizmas

puritonzmas, radikalioji reformacijos srovė, kilusi 16 a. pirmoje pusėje Anglijoje ir Škotijoje.

Bruožai

Teologiniu atžvilgiu buvo kalvinizmo šaka, daugiausia laikėsi presbiterinės bažnytinės tvarkos. Siekė iš Anglikonų Bažnyčios pašalinti visus katalikybės elementus (liturginius drabužius, paveikslų gerbimą, Komunijos priėmimą klūpant ir kitus) ir mokymus. Teigė, kad visas bažnytinis gyvenimas ir papročiai turi būti paremta Biblija; ją aiškinantį pamokslą pavertė pamaldų svarbiausia dalimi. Ypač pabrėžė asmeninį tikėjimą ir krikščioniškų principų įgyvendinimą visose gyvenimo srityse; daug dėmesio skyrė krikščioniškai praktinei veiklai, pamaldumui šeimose, sekmadienio šventimui ir Biblijos skaitymui.

Istorija

Puritonizmas atsirado Anglikonų Bažnyčiai atsiskyrus nuo Katalikų Bažnyčios. Puritonizmo judėjimo svarbiausi pradininkai yra T. Cartwrightas, W. Fulkas, W. Perkinsas ir J. Foxas. Per dvasininkų veiklą ir gausiai leidžiamą literatūrą (ypač populiariąją Ženevos Bibliją, su kalvinistiniais puritoniškais paaiškinimais) greitai paplito. Siekė nepriklausomybės nuo karaliaus valdžios; todėl susidūrė su Anglijos karalienės Elžbietos I, vėliau – ir su Karolio I pasipriešinimu. Vadovaujant puritonui O. Cromwelliui puritonizmas pasiekė pergalę Anglijos pilietiniuose karuose (1642–46 ir 1648). 1649 sukūrė vadinamąją Respubliką, 1653–59 įvedė karinę diktatūrą, per kurią anglikonų dvasininkams uždraudė laikyti pamaldas, katalikų kunigus išvarė iš šalies. Judėjimas tuo metu jau buvo praradęs vienybę, suskilo į daugelį šakų ir grupių (independentai, separatistai), Karolio II valdymo laikotarpiu (1660–85) restauravus anglikonybę nuo puritonų atsiskyrė nonkonformistai, susikūrė kai kurios laisvosios Bažnyčios (baptistai, kvakeriai ir kiti). Daugelis puritonų 17 a. emigravo į Šiaurės Ameriką; čia 1636 įkūrė Harvardo kolegiją, iš puritonų kilo vienas žymiausių Jungtinių Amerikos Valstijų mąstytojų J. Edwardsas. Puritonizmas darė įtaką kitiems religinio atsinaujinimo judėjimams (metodistams, pietistams).

Žymiausi 17 a. puritonizmo teologai J. Owenas, T. Goodwinas, R. Baxteris. Puritonai pasižymėjo politiniuose moksluose (S. Rutherfordas Lex Rex 1644) ir literatūroje (J. Miltonas Prarastasis rojus / Paradise Lost 1667, asmeninį religingumą akcentuojančio J. Bunyano Piligrimo kelionė / The Pilgrim’s Progress 2 dalys 1678–84, lietuvių kalba pavadinimu Krikščionies kelionė 1804 ¹⁰1906, yra viena skaitomiausių krikščioniškų knygų pasaulyje).

473