purzmas (lot. purus – švarus, grynas), veikla, kuria siekiama apvalyti kalbą nuo skolinių ir taip saugoti jos savitumą. Purizmas nevienodai reiškiasi įvairių kalbų istorijoje; dažniausiai būdinga bendrinės kalbos formavimosi ar ryškesnių kultūros permainų laikotarpiais. Į lietuvių kalbą dėl kelis šimtmečius trukusio lenkinimo ir rusinimo buvo patekę daug nereikalingų svetimybių, todėl kalbininkai ir šviesuomenė nuo 19 a. antros pusės stengėsi jų atsisakyti ir keisti savitomis kalbos priemonėmis. Tos pastangos ir 21 a. pradžioje padeda vengti bendrinėje kalboje išplitusių rusizmų ir anglicizmų. Bendrinės kalbos ugdymui nenaudingas perdėtas purizmas ir bandymai pašalinti iš kalbos visus paveldėtus skolinius, o bendrus daugeliui Europos kalbų tarptautinius žodžius pakeisti dirbtiniais naujadarais.
2352