purizmas

A. Ozenfant. Natiurmortas. Indai (aliejus, 1920, Ermitažas Sankt Peterburge; © LATGA / ADAGP, 2020)

purzmas (lot. purus – švarus, grynas), prancūzų modernistinės tapybos kryptis, plėtota 1918–1925. Dailininkai laikėsi kai kurių kubizmo principų, bet kartu atmetė jam būdingą abstraktumą, dekoratyvumo tendencijas, formų skaidymą, siekė vientiso ir gryno daikto vaizdo. Teikė pirmenybę paprastiems motyvams, kasdieniams objektams (vaizduoti muzikos instrumentai, vazos, indai, buteliai). Paveikti vadinamosios mašininės estetikos, tapė preciziškas, mechanizmus primenančias kompozicijas. Paveiksluose atsisakė atsitiktinių, antraeilių elementų, palikta pagrindinės formos, iš kurių kurta vienalytė kompaktiška kompozicija. Tapė daugiausia natiurmortus, juose vyravo paprasta, aiški, geometrizuota forma, ritmiška kompozicija, lygūs spalviniai plotai, darnus, prislopintas koloritas.

Purizmo terminą pirmą kartą pavartojo 1916 A. Ozenfant’as žurnale L’Élan publikuotame straipsnyje. Purizmą inicijavo A. Ozenfant’as ir Le Corbusier. 1918 Paryžiuje jie surengė puristinės tapybos parodą, paskelbė manifestą Po kubizmo (Après le cubisme), jame išdėstė krypties teorinius principus. 1920–25 Paryžiuje leistame žurnale L’Esprit Nouveau propaguotos purizmo idėjos. Purizmas turėjo įtakos modernistinės architektūros raidai, neoplasticizmo, konstruktyvizmo, Bauhauso mokyklos nuostatoms.

2271