purškiamasis laistymas briuselinių kopūstų lauke Kalifornijoje
purškiamàsis láistymas, purškmas, žemės ūkio augalų drėkinimo vienas pagrindinių būdų; laistymas dirbtiniu lietumi. Vanduo išpurškiamas laistymo aparatais, užmautais ant stacionariosios purškiamojo laistymo sistemos hidrantų, ant laistymo įrenginio arba laistymo mašinos vamzdžių. Išpurkštas į orą vanduo skaidosi į smulkius (1,5–2 mm skersmens) lašelius ir krinta į drėkinamąjį plotą. Kuo lašeliai smulkesni, tuo geriau suvilgomi augalai ir dirvožemis, bet sunaudojama daugiau energijos. Vanduo imamas iš upių, ežerų, tvenkinių. Purškiamasis laistymas didina oro drėgnį, mažina temperatūrą, nuplauna augalų lapus ir stiebus, todėl gerėja jų kvėpavimas ir asimiliacija, geriau susidaro ir kaupiasi organinės medžiagos. Šitoks drėkinimas didina žemės ūkio augalų derlių. Purškiamojo laistymo sistemai nebūtina itin gerai išlyginti paviršių, galima laistyti maža drėkinimo norma ir dažniau. Purškiamasis laistymas mažiau negu kiti drėkinimo būdai ardo dirvožemio struktūrą, galima laistyti trąšų tirpalu, bet šio laistymo sistemai įrengti reikia daug vamzdžių ir sudėtingų įrenginių.
Purškiamojo laistymo bandymai buvo daromi įvairiose šalyse jau 19 amžiuje. Gamybinių purškiamojo laistymo sistemų 20 a. pradžioje įrengta Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Italijoje, Čekijoje ir kitose šalyse. Lietuvoje pirmoji eksperimentinė purškiamojo laistymo sistema įrengta 1959 Kėdainių rajone, pirmosios gamybinės purškiamojo laistymo sistemos – 1965 Lietuvos žemės ūkio akademijos ir Hidrotechnikos ir melioracijos instituto eksperimentiniuose ūkiuose.
2354