pùruša (skr. purusṣa), hinduizme – dvasinis asmeninis pradas, asmuo, pirmažmogis, dvasia, Aukščiausiasis Pats. Rigvedos himne Purušasūkta puruša nusakomas kaip tūkstantgalvis ir tūkstantkojis pirmapradis kosminis milžinas, kuris buvo paaukotas dievams, kurie iš jo kūno dalių hierarchiška tvarka sukūrė visatą ir varnas (luomus). Purušasūktoje puruša reprezentuoja visa, kas egzistuoja, – kaip aukos subjektas ir objektas yra išreikšties ir materialioji, ir veikiamoji priežastis. Viena svarbiausių vedinių apeigų – agničajana – buvo laikoma šio pirmapradžio kūrimo atkartojimu. Apmąstant šią apeigą puruša pradėtas sieti su dievu kūrėju Pradžiapačiu, upanišadose ir Bhagavadgytoje įgyja individo esmės, dvasios, nemirtingos sielos reikšmę, vėliau imamas tapatinti su Brahmanu. Vaišnavizme nusakomas kaip Aukščiausiasis Asmuo (Purušotama). Samkhjos mokyklos filosofijoje puruša aiškinama kaip pasyvi grynoji sąmonė, psichomentalinių patyrimų liudytoja, priešpriešinama aktyviai prakritei. Samkhjos mokyklos šalininkai teigia, kad yra daugybė purušų. Patandžali veikale Jogasūtra (prieš 2 a.) išskiriama ypatinga puruša – Yšvara, kuris yra meditacijos objektas ir kurio neteršia karma.
171