pùsberniai, 19 a. pabaigos–20 a. pirmos pusės dvarų ir valstiečių (daugiausia pasiturinčių) ūkių samdomi metiniai žemės ūkio darbininkai. Žemaitijoje buvo vadinami mažaisiais vaikiais arba pusvaikiais.
Dažniausiai buvo 14–16 m. paaugliai, dirbantys daugelį vyriškų didelės fizinės jėgos nereikalaujančių darbų. Pusbernis buvo pirmas berno ir šeimininko pagalbininkas. Ūkininkai daugumą pusbernių samdydavo nuo Trijų Karalių, sausio, vasario mėnesiais. Pusbernių darbo metai dažniausiai baigdavosi iki Kalėdų. Daugelis ūkininkų pusbernius samdydavo jų namuose, iki 20 a. 4 dešimtmečio kai kur Užnemunėje sutardavo vadinamajame valnaturgyje (mugė antradienį prieš Kalėdas).
Pusberniai gaudavo gerokai mažesnį atlyginimą nei bernai. Iki 20 a. 4 dešimtmečio beveik visur šeimininkai prie atlyginimo pusberniams pridėdavo paviržio (kepalą duonos, lašinių, kumpio, dešros), vėliau – pinigų, duodavo dovanų.
1937 Lietuvoje samdyta apie 5000 pusbernių.
L: V. Morkūnas Nuo tamsos ligi tamsos Vilnius 1977.