pùsdykumių zònos, geografinės zonos, kuriose vyrauja pusdykumių kraštovaizdis. Yra tarp dykumų ir jas juosiančių stepių, savanų, kietalapių krūmynų (Viduržemio jūros regiono tipo) zonų, todėl turi abiejų gretimų zonų savybių (bioįvairovės požiūriu). Pusdykumių yra Šiaurės ir Pietų pusrutulių vidutinių platumų, subtropinėse ir tropinėse juostose.
Vidutinių platumų juosta
Vidutinių platumų juostos pusdykumių zonos didžiausią plotą apima Eurazijos vidurinėje dalyje. 200–500 km pločio ištisine juosta nuo Pakaspijo žemumos vakaruose iki Ordoso plynaukštės rytuose iš šiaurės juosia vidutinių platumų dykumų (Karakumai, Kyzylkumai, Gobis; Takla Makaną juosia iš visų pusių) gamtinę zoną. Šiaurės Amerikoje pusdykumių zonos plyti Kolumbijos plynaukštės pietinės dalies ir Didžiojo Baseino kalnyno dubumose ir slėniuose, Pietų Amerikoje – Patagonijos plokščiakalnyje. Šiaurės pusrutulyje klimatas žemyninis (ypač vidurinėje dalyje), liepos vidutinė temperatūra 20–30, sausio iki –25 °C (Mongolijoje iki –40 °C), per metus iškrinta 150–300 mm kritulių (Azijoje daugiausia vasarą, Šiaurės Amerikoje – žiemą ir pavasarį, daugiausia sniegas). Pietų pusrutulyje (Patagonijoje) pusdykumių zonų klimatas pereina iš jūrinio į žemyninį tolstant nuo Atlanto vandenyno iš rytų į vakarus, sausio vidutinė temperatūra 12–24, liepos – apie 1 °C, per metus iškrinta 150–200 mm kritulių.
Daug druskingų ežerų, didžiausi – Balkašas (rytinė dalis), Alakolis, Ubsu Nuras (visi Azijoje), Didysis Druskos (Šiaurės Amerikoje).
Dirvožemiai daugiausia smėlžemiai, kalciažemiai, kalkžemiai ir kaštonžemiai, dažni sūrožemiai, žemesnėse vietose yra druskožemių; dirvožemiai sudėtingo profilio, turi mažai humuso (1,5–3%), daug gipso, karbonatų, aktyvūs įdruskėjimo procesai. Menkai tinka ganykloms ir žemdirbystei, reikia drėkinti, kai kuriose vietose šalinti druskas ir šarmus.
Šiaurės pusrutulyje vyrauja kiečių ir miglinių bendrijos, nemaža efemerų ir efemeroidų. Smėlingose pusdykumėse kai kur auga medžiai (beržai, pušys, džuzgūnai, akacijos, efedros), krūmai. Pietų pusrutulyje pusdykumių zonų augalija retesnė, daugiausia auga puskrūmiai, migliniai augalai, sukulentai. Gyvūnija stepių ir dykumų.
Subtropinės juostos
Subtropinių juostų pusdykumių zonos neištisinės. Azijoje jų yra Armėnijos, Irano, Tibeto (skaldingos) kalnynuose, Hindukušo, Karakorumo, Kunluno, Pamyro kalnuose, Anatolijos plokščiakalnyje, Kuros–Arakso žemumoje, iš šiaurės, rytų, ir vakarų juosia Sirijos dykumą, Afrikoje – Atlaso kalnų pietuose ir Aukštutinio Karoo plynaukštėje, Šiaurės Amerikoje – Kolorado plynaukštėje, Pietų Amerikoje – tarp 28 ir 38° pietų platumos (Andų rytiniuose šlaituose, Prekordilljeroje ir Pampos vakarinėje dalyje) bei tarp 28 ir 32° pietų platumos Ramiojo vandenyno pakrantėje, Australijoje – Nullarboro lygumoje, Europoje – Pirėnų pusiasalio pietrytinėje pakrantėje. Žemyninio klimato tipo regionuose esančių pusdykumių zonų šilčiausio mėnesio vidutinė temperatūra 20–29 °C, šalčiausio – nuo 3 iki –4 °C, per metus iškrinta 150–250 mm kritulių; jūrinio klimato tipo regionuose esančių pusdykumių zonų temperatūra atitinkamai 24–26 ir 10–13 °C, per metus iškrinta 120–250 mm kritulių.
Dirvožemiai pilkžemiai (Šiaurės Amerikoje su rausvu atspalviu), rudžemiai, dubumose ir oazėse druskožemiai, Vidurinėje Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Australijoje paplitę kalkžemiai, pradžiažemiai, Šiaurės Amerikoje ir Pietų Afrikoje yra kietžemių, Australijoje – atviro karsto paviršiai.
Augalija ir gyvūnija artima dykumų ir stepių arba Viduržemio jūros regiono tipui, daug kalnų biologinės įvairovės atstovų. Daugiausia auga kiečių ir miglinių bendrijos. Šiaurės Amerikoje paplitę sukulentai (kaktusai), Afrikoje ir Pietų Amerikoje – krūmų formacijos.
Tropinės juostos
Tropinių juostų pusdykumių zonos Afrikoje iš pietų ir vakarų juosia Sacharą, yra Somalio pusiasalyje, Kalaharyje, Atlanto vandenyno pakrantėje į šiaurę nuo Namibo dykumos, Azijoje – Indo lygumoje, Pietų Amerikoje – Ramiojo vandenyno pakrantėje tarp 2 ir 5° pietų patumos ir Guajiros pusiasalyje, Šiaurės Amerikoje – Kalifornijos pusiasalyje, Australijoje pusdykumių zonos juosia ir jų fragmentų yra Didžiojoje Smėlio, Didžiojoje Viktorijos, Gibsono, Simpsono dykumose.
Klimatas karštas ir sausas (aridinis). Vidutinė temperatūra vasarą apie 30 (gali pakilti iki 50 °C), žiemą – 12–20 °C, per metus iškrinta 200–250 mm kritulių, kalnuose iki 400–500 mm.
Dirvožemiai daugiausia gipsažemiai, kalciažemiai, kalkžemiai, pradžiažemiai, įdubose sūrožemiai ir druskožemiai. Auga kserofitiniai migliniai augalai, krūmai, kai kur žemaūgiai reti medžiai (Sacharos pietinėje dalyje vyrauja žemaūgės akacijos, sukulentai, Kalaharyje auga ir kiečiai, Australijoje eukaliptų krūmai). Gyvūnija dykumų ir savanų.
2096