pusjimo trukm, pùsamžis, T1/2, laikas, per kurį vykstant bet kuriam procesui jame dalyvaujančios medžiagos kiekis sumažėja perpus; vienas pagrindinių radioaktyviųjų cheminių elementų parametrų. Pusėjimo trukme dažniausiai nusakomas cheminio elemento radioaktyvusis skilimas (per tiek laiko elemento kiekis sumažėja perpus), be to, šis dydis rodo laiką, per kurį sureaguoja pusė medžiagos kiekio arba medžiagos koncentracija aplinkoje arba vykstant bet kuriam procesui sumažėja perpus. Jeigu pradiniu laiko momentu t = 0, radioaktyviųjų branduolių skaičius N0, tai laikui bėgant jų skaičius mažėja eksponentiniu dėsniu: N = N0e–λt; čia λ – radioaktyviojo skilimo konstanta. Dydis τ = 1/λ vadinamas radioaktyviųjų branduolių gyvavimo trukme. Pusėjimo trukmė T1/2 susijusi su τ ir λ tokiu sąryšiu: T1/2 = τln2 = 0,693/λ. Pusėjimo trukmė nepriklauso nuo radioaktyvios medžiagos būsenos (kietosios, skystosios, dujinės) temperatūros, slėgio, medžiagos, kurioje yra radionuklidai, cheminės sudėties. Vykdant radionuklidų transmutaciją, t. y. ilgaamžius nuklidus branduolinėse reakcijose verčiant trumpaamžiais, dėl sumažėjusios pusėjimo trukmės galima sumažinti radioaktyviųjų atliekų kiekį.
Biologinė pusėjimo trukmė Tb reiškia laiko tarpą, per kurį iš organizmo dėl fiziologinių procesų pašalinama pusė nagrinėjamos medžiagos, pvz., radionuklidų. Efektinė pusėjimo trukmė Tef, įvertinant fizikinę (skilimo) T1/2 ir biologinę (pašalinimo) Tb pusėjimo trukmes, reiškiama formule: 1/Tef = T1/2 + Tb.
2509