pùsiasalis, į vandenyną, jūrą arba ežerą giliai įsiterpusi sausumos dalis, kurią su pagrindiniu sausumos plotu dažnai jungia sąsmauka. Žemės geologinėje raidoje siaura, žema sąsmauka gali būti apsemta ir pusiasalis gali virsti sala. Pusiasalius turi žemynai, salos, stambieji pusiasaliai. Dėl įvairios formos, kilmės pusiasaliai vadinami ragais (Ventės ragas), kyšuliais (Gerosios Vilties kyšulys), nerijomis (Kuršių, Arabato nerijos). Didžiausi pusiasaliai (Arabijos, Indokinijos, Indostano) yra žemynų dalys, dažnai vadinami subkontinentais.
| Plotas (tūkst. km2) | |
|---|---|
| Azija | |
| Arabijos | ~3 000 |
| Indokinijos | 2 200 |
| Indostano | ~2 000 |
| Mažosios Azijos | ~500 |
| Taimyro | ~400 |
| Kamčiatkos | 370 |
| Malakos | ~190 |
| Korėjos | ~150 |
| Europa | |
| Skandinavijos | ~800 |
| Pirėnų | ~582 |
| Balkanų | ~500 |
| Apeninų | 149 |
| Kolos | ~100 |
| Šiaurės Amerika | |
| Labradoro | ~1 500 |
| Jukatano | ~180 |
| Kalifornijos | 144 |
| Floridos | ~110 |
| Pietų Amerika | |
| Guajiros | ~15 |
| Afrika | |
| Somalio | ~750 |
| Australija | |
| Yorko Kyšulio | ~325 |
| Antarktida | |
| Antarktidos | ~470 |
2096