puslaidininkinis lazeris

puslaidininkiniai lazeriai

puslaidininknis lãzeris, lazeris, kurio aktyvioji terpė – puslaidininkinių sluoksnių darinys. Pagal spinduliuotės dažnių spektrą skirstomi į daugiamodžius (su Fabry ir Pérot rezonatoriumi) ir vienmodžius (su pasiskirstytuoju grįžtamuoju ryšiu arba Braggo atšvaitu). Puslaidininkinio lazerio spinduliuotės bangos ilgis 0,23–30 μm. Veikimas grindžiamas puslaidininkine sandūra, kurios aktyviosios terpės sluoksnio draudžiamųjų energijų tarpas yra mažesnis negu šoninių sluoksnių. Kaupinamas elektros srove į sandūrą injektuojant krūvininkus (elektronus arba skyles). Puslaidininkinis lazeris gaminami molekulinio pluoštelio epitaksijos ir kitais būdais. Puslaidininkinio lazerio aktyviojoje terpėje sudaromi nanodariniai (pvz., kvantiniai taškai ir kita), kurie didina prietaiso efektyvumą ir ilgaamžiškumą. Puslaidininkinis lazeris yra vienas puslaidininkinės optoelektronikos šviesos šaltinių.

Puslaidininkiniai lazeriai naudojami optinėse atmintinėse, optinio ryšio sistemose, lazeriniuose taikikliuose, lazeriniuose spausdintuvuose, kompaktinių plokštelių skaitytuvuose, medicinoje, cheminių ir dujų jutikliuose. Pirmuosius puslaidininkinius lazerius sukūrė 1969 Ž. Alfiorovas (SSRS; už šį atradimą 2000 apdovanotas Nobelio fizikos premija).

223