Pùslaidininkių fzikos institùtas, Fizinių ir technologijos mokslų centro padalinys, 1967–90 Lietuvos mokslų akademijos Puslaidininkių fizikos institutas, mokslo tyrimo įstaiga Vilniuje. 2018 buvo 6 skyriai: Elektronikos, Fizikinių technologijų, Fundamentinių tyrimų, Medžiagotyros ir elektros inžinerijos, Optoelektronikos, t. p. Metrologijos skyrius. Svarbiausios mokslinės veiklos kryptys: naujų superlaidžių ir magnetinių medžiagų tyrimas ir nanotechnologijų kūrimas, medžiagos ir elektromagnetinės spinduliuotės sąveikos, fliuktuacijų ir chaoso tyrimas, kietakūnių jutiklių ir energiją tausojančių technologijų, informacinių technologijų, matų vienetų valstybinių etalonų ir pirminių matavimo metodų kūrimas. Puslaidininkių fizikos institute 1977 atrastas elektrinio laidumo asimetrijos ir elektrovaros susidarymo vienalyčiame izotropiniame puslaidininkyje reiškinys (S. Ašmontas, J. Požela, K. Repšas; pirmasis mokslinis atradimas Lietuvoje). Institute ištirtos puslaidininkių savybės elektriniuose laukuose, karštieji elektronai, elektros srovės nestabilumai, magnetinės bangos puslaidininkiuose, plonieji sluoksniai. Sukurta naujo tipo slėgio, magnetinių laukų, superaukštojo dažnio elektromagnetinių bangų galios, dujų, jonizuojančiosios spinduliuotės jutiklių, dažnio keitiklių. Puslaidininkių fizikos institutas vykdo daug tarptautinių mokslinio tyrimo programų. Organizuoja tarptautinius simpoziumus Labai spartūs vyksmai puslaidininkiuose (nuo 1970; suorganizuota 13), mokslines konferencijas. Įkurtas 1967 vietoj dalies LSSR mokslų akademijos Fizikos ir matematikos instituto (įkurtas 1956) padalinių. Nuo 2010 priklauso Fizinių ir technologijos mokslų centrui. Direktoriai: J. Požela (1967–85), A. Šileika (1985–89), S. Ašmontas (1989-2010).
1748