pùsmergės, 19 a. pabaigos–20 a. pirmos pusės dvarų ir valstiečių (daugiausia pasiturinčių) ūkių samdomos metinės žemės ūkio darbininkės. Jos buvo 12–15 m. paauglės, dirbančios moteriškus žemės ūkio (gyvulių priežiūra) ir namų ruošos darbus. Ūkiuose, kuriuose buvo samdoma merga, pusmergės daugiausia padėdavo šeimininkei namuose. Jos dažniausiai dar nepajėgdavo arba nemokėdavo dirbti visų mergos darbų – pvz., skalbti, austi.
Daugumą pusmergių ūkininkai samdydavo nuo Trijų Karalių, sausio pabaigoje ir vasario mėnesį, 1/3 – tarp Kalėdų ir Naujųjų metų. Daugelis ūkininkų pusmerges samdydavo jų namuose, kartais šventadieniais arba turgaus dienomis suderėdavo miesteliuose. Pusmergių darbo metai dažniausiai baigdavosi per Kalėdas, Šiaurės vakarų Žemaitijoje – kartais 1–2 savaitės po jų.
Pusmergės gaudavo gerokai mažesnį atlyginimą nei mergos. Prie jo daugelis ūkininkų pridėdavo ir paviržio (neretai samdant būdavo suderamas). Klaipėdos krašte, Šiaurės Užnemunėje, Šiaurės Lietuvoje 20 a. 4 dešimtmetyje vietoj paviržio šeimininkė dovanodavo audeklo, palaidinę, batus, skarelę, pirštines, kartais – papuošalų.
L: V. Morkūnas Nuo tamsos ligi tamsos Vilnius 1977.