pùsryčiai, valgymas ryte. Lietuvoje pagal tradiciją pusryčiai buvo valgomi apėjus ūkį, pašėrus gyvulius. Tik vasarą vos prašvitus šienautojams būdavo ruošiami ankstyvieji pusryčiai arba jie nešami į laukus. Kiekvienoje etnografinėje srityje buvo pusryčių valgių ruošimo ypatumų. Vakarų aukštaičiai apie Biržus, Joniškį, Pakruojį valgydavo bulves su padažu arba miltinius skrylius, miltinius virtinius su varškės, mėsos, spirgų arba virtų bulvių košės įdaru. Piečiau gyvenantys aukštaičiai dažniausiai valgydavo rūgščią kopūstų arba burokėlių sriubą su mėsa (kai kur šutintą krosnyje). Dzūkų tradiciniai pusryčių valgiai buvo rūgšti kopūstų arba burokėlių sriuba, dideli per visą keptuvę blynai ir pieniška kruopų sriuba. Suvalkiečiai per pusryčius valgydavo raugintų kopūstų arba burokėlių sriubos, mėsos. Žemaičiai pusryčiams virdavo kruopų, kai kur tarkuotų arba virtų grūstų bulvių, bulvių ir miltų mišinio (pusinę, pusmarškonę) košę su spirgų mirkalu, rūgščią bulvienę, kopūstų sriubą, barščius. Mažosios Lietuvos gyventojai lietuvininkai valgydavo miežinių miltų putrą su duona, žuvų, lašinių, mėsos su duona, gerdavo kavos.
L: M. Miliuvienė Kaimo gyventojų mityba / Iš lietuvių kultūros istorijos t. 11 Vilnius 1981; Lietuvių valgiai Vilnius 1983.
2271