pušnai (Pinophyta), sėklinių augalų skyrius. Apima vieną – pušainių (Pinopsida) klasę, 1–3 eiles, 8 šeimas, 68 gentis, apie 630 rūšių. Paplitę visame pasaulyje, didžiausia įvairovė Šiaurės pusrutulyje. Pušūnai atsirado kreidos periodu. Didžiausia pušūnų įvairovė buvo paleozojaus ir mezozojaus erose, vėliau didelė dalis rūšių išnyko, dabar randamos tik suakmenėjusios jų liekanos. Visžaliai, kartais vasaržaliai medžiai ir krūmai, turintys sakotakius (išskyrus kukmedinių šeimos augalus). Lapai vadinami spygliais, jie linijiški, lancetiški arba žvyniški. Mikrosporangės susitelkusios į strobilus. Makrosporangės dažniausia susitelkusios į strobilus, rečiau išaugusios po vieną. Sėklos subręsta sumedėjusiuose arba sultinguose kankorėžiuose, kartais pavieniui, tada jas gaubia sultinga valktis. Didžiausios yra pušinių, kiparisinių, araukarijinių (Araucariaceae), podokarpinių (Podocarpaceae), skėtkėninių (Sciadopityaceae), kukmedinių (Taxaceae) šeimos. Dauguma pušūnų yra medieniniai augalai. Auginami plantacijose, dekoratyviniuose želdynuose. Lietuvoje savaime paplitusios 4 rūšys, priklausančios 3 šeimoms – pušinių (2 rūšys), kiparisinių (1 rūšis), kukmedinių (1 rūšis, dabar gamtoje išnykusi). Apie 30 pušūnų rūšių auginama dekoratyviniuose želdynuose, sodinamos miškuose, erozijai stabdyti.
849