pùtliosios ląstẽlės, mastoctai (gr. mastos – krūtis, spenys + lot. cytus < gr. kytos – ląstelė), žmogaus ir stuburinių gyvūnų jungiamojo audinio ląstelės, pavieniui arba grupėmis išsidėsčiusios šalia kraujagyslių. Dalyvauja uždegimo, imuninėse ir alerginėse reakcijose. Didelės (20–30 µm) apvalios arba ovalios, gausios bazofiliškai besidažančių granulių, kuriose yra heparino, histamino, citokinų, proteazių ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Panašios į kraujo bazofilus, bet kilusios iš skirtingų pirmtakų. Ramybės būklės metu putliųjų ląstelių paviršius yra lygus. Paviršiaus membrana turi receptorius, kurie sujungia IgE klasės antikūnus. Šie atpažįsta ir sujungia tam tikrus antigenus. Antigenui kartotinai patekus į kraują putliosios ląstelės aktyvuojasi, susiraukšlėja ir išlaisvina granulėse sukauptas medžiagas (degranuliuoja). Medžiagos, išskirtos iš granulių vietiškai didina kapiliarų pralaidumą ir audinių pabrinkimą (sergant šienlige), sukelia neruožuotų raumenų spazmą (sergant astma), arba gali būti išnešiojamos su krauju po visą organizmą (anafilaksijos metu). Nekontroliuojamas putliųjų ląstelių dauginimasis ir telkimasis odoje bei kitose organizmo sistemose gali lemti mastocitozę ar mastocitomą. Po degranuliacijos granulės atsikuria. Putliosios ląstelės gyvena ilgai. Naujos putliosios ląstelės susidaro iš kaulų čiulpų kamieninių ląstelių. 20 a. pabaigoje putliosios ląstelės vadintos tukliosiomis ląstelėmis.
2064
-tukliosios ląstelės