putojantis vynas
putójantis vỹnas, anglies dioksido turintis vynas. Turi 9–13,5 % etilo alkoholio. Daugiausia būna baltasis ir rožinis, rečiau raudonasis putojantis vynas. Anglies dioksido vynas prisotinamas 2 būdais: natūraliai – antrinės vyno fermentacijos metu buteliuose (tradicinis būdas) arba didelėse talpose (rezervuarinis būdas) ir dirbtinai (gazuotasis putojantis vynas). Darant putojantį vyną rezervuariniu būdu kelių partijų jaunas vynas po pirminio rūgimo sumaišomas, nuskaidrinamas, filtruojamas, įpilama išlaikyto vyno, vėl skaidrinamas, supilamas į dideles plienines talpyklas, pridedama šiek tiek cukraus sirupo ir mielių raugo, skaidrinimo medžiagų, sandariai uždaroma ir rauginama apie 30 dienų. Kai slėgis rezervuare padidėja iki 0,45–0,55 MPa, vynas atšaldomas, filtruojamas, jei reikia, įpilama specialaus likerio (iš cukraus, vyno brendžio, seno vyno) ir išpilstomas į butelius. Gazuotasis putojantis vynas prisotinamas anglies dioksido saturavimo būdu pilstant į butelius. Putojantis vynas išpilstomas į tam tikros formos butelius ir užkemšamas specialiais kamščiais su vielos apkaba. Pagal cukraus kiekį, dedamą po antrinės fermentacijos, skiriamas briutas, sausasis, pusiau sausasis ir saldusis putojantis vynas. Tradiciniu fermentacijos buteliuose būdu pagamintas putojantis vynas skiriamas pagal gamybos vietą ir vynuogių veislę. Prancūzijoje Šampanės provincijoje iš baltųjų ‘Chardonnay’, tamsių su bespalviu minkštimu ‘Pinot Noir’ ir ‘Pinot Meunier’ vynuogių pagamintas putojantis vynas vadinamas šampanu, kitose provincijose – crémant, pvz., Crémant du Loire – Luaros slėnio putojančiu vynu. Ispanijoje toks putojantis vynas gaminamas nuo 1872 ir vadinamas Cava, Italijoje Asti regione iš muskatinių vynuogių – Asti. Vokietijoje, Austrijoje tiek tradiciniu, tiek rezervuariniu metodu pagamintas putojantis vynas vadinamas sekt, Italijoje (išskyrus Asti regioną) – spumante, Rusijoje – Sovetskoje šampanskoje.
Istorija
Putojantį vyną imta gaminti 17 a. viduryje Prancūzijoje, pirmiausia tradiciniu būdu – buteliuose. Rezervuarinį būdą 1895 išrado Federico Martinotti (Italija), patentavo 1907 Eugèneʼas Charmat (Prancūzija). Lietuvoje natūralios fermentacijos rezervuariniu būdu putojantis vynas pradėtas gaminti 1980 Alytaus vyno ir šampano kombinate (nuo 1995 bendrovė Alita). Nuo 2000 taikomas ir tradicinis fermentacijos būdas buteliuose. Gazuotąjį putojantį vyną gamina daugelis įmonių.