pùtpelė (Coturnix coturnix), paprastóji pùtpelė, fazaninių (Phasianidae) šeimos paukštis. Paplitusi Europoje, Vakarų Azijoje ir Afrikoje. Kūno ilgis apie 16–18 cm, masė apie 80–110 gramų. Šviesiai rudos spalvos su juodomis ir pilkomis dėmelėmis ir išilginėmis juostelėmis. Krūtinė gelsvai ruda, pilvas balsvas. Patino gerklė juosvai ruda, rudenį balsva. Jaunikliai panašūs į patelę, tik dėmelės ant pagurklio blankesnės, snapas šviesus. Gyvena laukuose, pievose. Slapstosi tarp žolių, greitai bėgioja. Laikosi pavieniui. Dažniausiai minta augalais (sėklomis, jaunais lapeliais, pumpurais), vasarą lesa įvairius vabzdžius; jaunikliai minta daugiausia gyvūniniu maistu. Poligamė. Patinas šaukia dažnai kartodamas put‑pelyt… Lizdą suka ant žemės, tankios žolės priedangoje, gūžtą iškloja sausais žolių stiebais. Birželio mėn. deda 7–14 dėmėtus kiaušinius. Peri patelė 16–21 dieną. Jaunikliai greitai palieka lizdą, 11 d. pradeda skraidyti, 19 d. jau gerai skraido ir gyvena savarankiškai.
putpelė
Lietuvoje reta, gausa mažėja. Populiaciją mažina ankstyvas šienavimas (sunaikinami lizai, žūsta perinčios putpelės) ir žemės ūkyje gausiai naudojamos cheminės medžiagos. Vienintelė iš vištinių paukščių būrio taip toli migruoja, žiemoja Afrikoje, Azijoje. Pavasarį grįžta gegužės pradžioje.
Putpelės auginamos visame pasaulyje, išvesta daug dedeklių ir mėsinių putpelių veislių. Tai patys mažiausi paukščiai, auginami ūkiuose. Kartais jos laikomos net namuose. Kiaušinius pradeda dėti nuo 45 d. amžiaus. Naminės putpelės neturi perėjimo instinkto, todėl jaunikliai perinami inkubatoriuose. Mėsinių veislių putpelių masė 200–400 g, dedeklių – 130–170 gramai. Putpelių kūno temperatūra yra aukšta, net 42 °C, todėl jos sveikesnės nei kiti naminiai paukščiai, beveik neserga salmonelioze. Putpelių kiaušiniuose gausu vitaminų A ir D, kalcio, geležies, jų mėsa, pagal maistines savybes ir skonį, vertingesnė už vištieną ir triušieną.
putpelės kiaušiniai
putpelė
putpelė
3102