pùvenos, smarkiai susiskaidžiusios (perpuvusios) dirvožemio augalinės ir gyvūninės kilmės organinės liekanos. Jų susidarymas yra biocheminis procesas, kuriame dalyvauja dirvožemio fauna, bakterijos ir grybai. Puvenose yra specifinių huminių ir fulvo rūgščių bei jų druskų humatų ir fulvatų, paprastųjų angliavandenių (monosacharidų), riebalų, aldehidų, azoto, fosforo junginių, lignino ir celiuliozės. Tos medžiagos palankiomis sąlygomis dalyvauja humifikacijos procese ir susijungusios su neorganiniais junginiais sudaro dirvožemio humusą. Kiekvienai augalų bendrijai būdingos specifinės puvenos. Jos gali susidaryti aerobinėmis ir anaerobinėmis sąlygomis. Puvenose kaupiasi saulės spinduliuotės energija, anglis, azotas, fosforas, siera ir kitos augalams reikalingos medžiagos. Puvenos stimuliuoja uolienų dūlėjimą, gausina humuso kiekį dirvožemyje, gerina jo savybes.
190