puvimas

puvmas, baltymų ir kitų azoto turinčių junginių biologinis skaidymas. Sukelia mikroorganizmai (daugiausia bakterijos) aerobinėmis ir anaerobinėmis sąlygomis (pvz., žarnyne). Organinius junginius jie skaido savo išskiriamais fermentais. Puvimo reakcijų metu susidariusius junginius ir atsipalaidavusią energiją mikroorganizmai vartoja savo fiziologinėms funkcijoms; išsiskiria įvairūs, dažniausiai nemalonaus kvapo tarpiniai skilimo produktai (pvz., tiolis, indolas, skatolas, vandenilio sulfidas, metanas). Galutiniai puvimo produktai yra amoniakas, vanduo ir anglies dioksidas. Puvimo reakcijų intensyvumas ir seka priklauso nuo pūvančių junginių cheminės sudėties, nuo puvimą sukėlusių mikroorganizmų rūšies, aplinkos veiksnių. Pvz., gera aeracija ir šiluma skatina puvimą, jo metu išsiskiria mažiau tarpinių skilimo produktų; deguonies stoka ir žema temperatūra puvimą slopina. Puvimas svarbus medžiagų apytakai gamtoje: mineralizuoja organinius junginius, atpalaiduoja anglies dioksidą, mineralinius azoto, fosforo, sieros ir kitus junginius, kuriais minta augalai, skatina humuso susidarymą, padeda apsivalyti nuotekoms. Gadina maisto produktus, pašarus, augalinės kilmės žaliavą. Nuo puvimo maisto produktai saugomi šaldymu, džiovinimu, sūdymu, rūkymu, pasterizavimu ir kitais būdais. Žinduolių ir žmogaus virškinamajame trakte puvimą slopina pieno rūgšties bakterijos, bifidobakterijos. Puvimo bakterijos naudojamos odoms išdirbti.