Puvõčių stovyklãvietės, penkios akmens amžiaus gyvenvietės Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, prie Puvočių kaimo (Marcinkonių seniūnija), 800 m į šiaurę nuo Merkio dešiniojo kranto. Puvočių stovyklavietes 1893 atrado V. Šukevičius. Dirbinius 1932 rinko P. Adomėnas, 1939–1959 – K. Jablonskis. 1954 Puvočių stovyklavietes kasinėjo Lietuvos istorijos instituto ekspedicija (vadovė A. Bernotaitė). Aptiktos 7 aikštelės, jose rasta Svidrų kultūros radinių: darbo įrankių (rėžtukų, gremžtukų, peilių, skaldytinių), ginklų (apie 110 strėlių antgalių). Puvočių gyvenvietėse gyventa ir mezolito bei neolito laikotarpiu, aptikta to meto darbo įrankių, skaldytinių, ginklų (lancetinių, trikampių strėlių antgalių). Paleolito laikotarpiu Puvočių gyvenvietėse gyveno šiaurinių elnių medžiotojai, vėliau miškuose gyvenę medžiotojai ir Merkio žvejai. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje ir Vytauto Didžiojo karo muziejuje.
3044