pyktis

pỹktis, impulsyvi emocinė reakcija, kylanti dėl nepasitenkinimo, nesėkmės arba konflikto. Priešingas pasyviam jausmui – liūdesiui. Pyktį gali sukelti įvairūs išorės veiksniai: įžeidimas, draudimas, vertimas atlikti tai, kas prieštarauja žmogaus norams, nepritarimas, apgaulė, kritika, išdavystė ir kita. Pyktis dažniausiai kyla frustracinėje (frustracija) situacijoje. Dažniausiai reiškiasi energijos antplūdžiu, fizinės veiklos poreikiu, grasinimais arba agresyviais veiksmais, kurie gali virsti beatodairiškais (afektas). Gali sustiprinti pasitikėjimą savo jėgomis, įkvėpti drąsos ir kartu sustiprinti savikontrolę. Supykusiems žmonėms ir kiekvienai gyvūnų rūšiai būdinga specifinė mimika ir pantomima. Gyvūnų pyktis labai svarbus – padeda sutelkti energiją ir pasirengti aktyviai savigynai. Žmogaus pyktis tai atlieka rečiau. Nelabai smarkus, sąmonės kontroliuojamas pyktis padidina pasitikėjimą savimi, suteikia drąsos ir jėgų ginti teisėtus savo ir kitų žmonių interesus. Klinikinių ir eksperimentinių tyrimų duomenimis, negebėjimas reikšti natūraliai kylantį pyktį sunkina bendravimą, iškreipia tikrovės suvokimą ir gali sukelti psichosomatinių sutrikimų.