pynùtė, ornamentas iš įvairiai supintų ir sunertų juostų, kaspinų arba linijų. Pynutė dažna architektūroje, rankraštinių knygų ir dailiųjų dirbinių puošyboje. Pynutei būdinga įvairi stilistika – nuo geometrinio iki laisvo piešinio raštų. Pynutė susiklostė Mesopotamijoje (vaizdavo du susipynusius žalčius). Antikos laikotarpiu buvo formuojama iš augalinių (akanto) ir geometrinių (meandro, bangų) motyvų. Pynutė paplito ankstyvaisiais viduramžiais (daugiausia keltų, germanų mene), tapo įvairesnė, komponuota su augalais ir fantastiniais gyvūnais. Pynutė buvo populiari Bizantijos, t. p. romanikos mene, įgavo tuo laikotarpiu vyravusių stilių bruožų. 18 a. iš pynutės susiklostė kaspinų ornamentas. Pynutės ornamentas atgaivintas 19 a. maurų ir neobizantikos stiliaus mene. Pynutė nuo seno populiari Lietuvoje; taikyta kaimo medinės architektūros, tautodailės dirbinių puošyboje.
2972