Pỹras (gr. Pyrros, lot. Pyrrhus) apie 318 272 pr. Kr.Argas, Epyro karalius (apie 306–302 ir 296–272 pr. Kr.). Molosų genties. 302 Kasandro nušalintas nuo valdžios pasitraukė pas Demetriją I Poliorketą ir 301 Ipso mūšyje kovojo jo pusėje. Vėliau gyveno Egipte, vedė Ptolemajo I Sotero giminaitę. 296 vėl atgavo valdžią Epyre. Nuo 295 valdė su Neoptolemu, šiam netrukus žuvus tapo vienvaldžiu. Siekė išsivaduoti iš Makedonijos valdžios ir išplėsti savo teritoriją, todėl pradėjo karą su jos karaliumi pasiskelbusiu Demetriju I Poliorketu. 288–284 pr. Kr. valdė Makedoniją, 287 pr. Kr. – Tesaliją, iš kur buvo išstumtas Lisimacho. 280, per Tarento karą su Roma, sumušė romėnus prie Heraklėjos (Pietų Italija). Pyro kariuomenė buvo priartėjusi ir prie Romos, bet nutarė pasukti atgal. 279 prie Auskulo (Pietryčių Italija) vėl nugalėjo romėnus, bet pats patyrė didelių nuostolių; iš to kilo posakis Pyro pergalė, reiškiantis abejotiną pergalę (su dideliais praradimais).
Pyras (marmuras, Neapolio nacionalinis archeologijos muziejus)
278 vasarą įsiveržė į Siciliją, kur iš pradžių sėkmingai kovojo su kartaginiečiais, tuometiniais romėnų sąjungininkais kare su Pyru, ir užėmė beveik visą salą. Kilus vietos gyventojų nepasitenkinimui dėl mokesčių ir kitų rinkliavų grįžo į Italiją. 275 prie Benevento (Pietų Italija) pralaimėjo Romos kariuomenei ir pasitraukė į Epyrą. 274 pradėjo karą su Antigonu II Gonatu ir užėmė Makedoniją. 272 įsiveržė į Peloponesą ir bandė užimti Spartą. Pyrui delsiant, spartiečiai sugebėjo pasiruošti apgulčiai ir Pyras buvo priverstas pasitraukti. Žuvo per mūšį Argo mieste.
879
-Pyro pergalė