Quercy (Kers), istorinė sritis Prancūzijos pietuose. Gyvavo 849–1790. Apėmė dabartinius Loto ir Tarno ir Garonos departamentus.
Galų‑romėnų laikais buvo kadurkų (keltų genties) gyvenama teritorija. 5 a. ją užėmė vestgotai, 6 a. – frankai. Anglų ir prancūzų Paryžiaus sutartimi (1259) Anglijos karalius Quercy srityje gavo kai kurias neaiškiai apibrėžtas teises, dėl to vėliau tarp Anglijos ir Prancūzijos kilo ginčai, peraugę į karinius susirėmimus. Prancūzai Brétigny taikos sutartimi (1360) sritį perleido Anglijai, tačiau anglai paskutiniame Šimtamečio karo (1337–1453) etape 1443 galiausiai buvo išvaryti. 1468 Quercy sritis buvo prijungta prie Prancūzijos karaliaus domeno. 16 a. srityje tarp katalikų ir hugenotų vyko religiniai karai. 1620 Montaubanas (viena didžiausių srities gyvenviečių) tapo pagrindiniu hugenotų pasipriešinimo centru. 1790 Quercy teritorijoje įkurtas Loto departamentas. 1808, valdant Prancūzijos imperatoriui Napoleonui I, didelė buvusios Quercy srities dalis atskirta nuo šio departamento ir sukurtas Tarno ir Garonos departamentas.