Quimper (bretonų k. Kemper; Kempèras), miestas Prancūzijos vakaruose, Bretanėje; Finistère’o departemento centras.
Quimpero senamiesčio panorama
63 300 gyventojų (2019; aglomeracijoje 75 900 gyventojų).
Quimperas įsikūręs Bretanės pusiasalio pietvakarinėje dalyje, prie Odet upės (teka į Atlanto vandenyno Biskajos įlanką) estuarijos. Nedidelis prekybos uostas. Per Quimperą eina Bresto–Nantes’o plentas; greitaeigė geležinkelio linija į Paryžių. Quimpero Cornouaille’iaus oro uostas (į pietvakarius nuo Quimpero).
Fajanso gamyba (nuo 1690), maisto, tekstilės, siuvimo, odos, popieriaus, elektronikos pramonė. Turizmas; netoli Quimpero yra pajūrio kurortai (Bénodet, Beg‑Meilis, Pont‑l’Abbé, Loctudy). Vakarų Bretanės universiteto (Breste) skyrius (nuo 1998). Dailės, bretonų (buvusiuose vyskupų rūmuose, 16–17 a.; istorija, archeologija, etnografija), fajanso muziejai. Kasmetinis bretonų kultūros Cornouaille’iaus festivalis (nuo 1922, vyksta liepą; gatvės muzika, šokiai, dainos, spektakliai).
Architektūra
Romaninė bažnyčia (11–12 a.), gotikinė Šv. Korentino katedra (13–16 a.), 16 a. gyvenamieji namai.
Šv. Korentino katedra Quimpere
Istorija
Dabartinio Quimpero vietoje žmonių gyventa nuo trečio tūkstantmečio prieš Kristų. Pirmo tūkstantmečio prieš Kristų antroje pusėje čia buvo gyvenvietė, kuri klestėjo 2 a. po Kr. valdant romėnams.
Nuo 495 vyskupijos centras, manoma, vyskupiją įkūrė šv. Korentinas, vienas vadinamųjų septynių šventųjų Bretanės įkūrėjų.
Ankstyvaisiais viduriniais amžiais tapo Cornouaille’iaus grafystės centru. Grafystė 11 a. prijungta prie Bretanės kunigaikštystės. Per 14 a. Bretanės vidaus karus labai sugriautas, 1364 Quimperas (ir visa Bretanė) atiteko Montfort’ų giminei.
Per 18 a. pabaigos Prancūzijos revoliuciją miestas palaikė respublikonus, bet jo apylinkėse 1794–99 vyko rojalistų šuanų sukilimas. 1863 nutiesus geležinkelį ir padidėjus žemės ūkio produkcijos išvežimui per Quimpero uostą miestas sparčiau plėtėsi, 20 a. antroje pusėje tapo vienu Bretanės mokslo, kultūros, turizmo centrų.