Rabãto architektūrà
minaretas, vadinamasis Chasano bokštas, Rabate (12 a., nebaigtas)
Senamiestį sudaro citadelė, vadinamoji kasba (aukštutinė, 12 a., žemutinė, 17 a.); valdant Almohadų dinastijai (1147–1269) ji apjuosta dantyta mūro siena su stačiakampiais bokštais ir vartais (visi baigti apie 1197), 17 a. padalyta į 2 dalis – mediną su Didžiąja mečete (14 a., 1882–1939 rekonstruota) ir pietinę kasbą su Chasano mečete (apie 1191 pradėta, per 1755 žemės drebėjimą sugriauta), kvadratiniu minaretu (vadinamuoju Chasano bokštu, 44 m aukščio, nebaigtas), vadinamuoju Piratų bokštu (17 a.), Karališkaisiais rūmais (apie 1775, perstatyti 20 a. 6 dešimtmetyje), Muchamedo V mauzoliejumi (baigtas 1973, architektas Vo Toanas). 17 a. pirmoje pusėje medina iš pietryčių pusės apjuosta Andalūzijos siena su vartais.
Bu Regrego upės žiotyse – nekropolis Chellah su Marinidų dinastijos laikotarpiu (1269–1465) pastatytais monumentaliais vartais, antkapiniais paminklais, Abu Jusufo Jakubo mečete (13 a., fajanso mozaikos), įrengtais sodais.
1912 šaliai tapus Prancūzijos protektoratu prancūzų architektas H. Prostas mieste suprojektavo šiuolaikinių priemiesčių. 20 a. pastatyta: generolo L. H. G. Lyautey rezidencija (1918, architektai A. Laprade’as, A. Laforgue’as; dabar Prancūzijos ambasada), rūmai – geležinkelio stoties (architektas A. Laforgue’as), banko (apie 1920, architektai A. A. Cadet, E. Ch. Brionas), ligoninė (20 a. vidurys, architektas E. Delaporte’as).
2271
-Rabatas