rachitas

rachtas (rachitis; gr. rhachis – stuburas), ankstyvojo amžiaus vaikų liga, kuria sergant sutrinka medžiagų (ypač fosforo ir kalcio) apykaita ir organizmo daugelio sistemų veikla. Rachitu serga vaikai nuo 2–3 mėnesių iki 2 metų. Priežastis – vitamino D trūkumas organizme, kuris atsiranda dėl nepakankamo vitamino D kiekio, gaunamo su maistu, padidėjusio vitamino D poreikio (kai kūdikis aktyviai auga), sumažėjusio vitamino D pasisavinimo žarnyne ar dėl sutrikusios vitamino D ir jo aktyviųjų formų sintezės organizme. Pagal pagrindinę priežastį skiriamos dvi rachito formos: nuo vitamino D priklausantis ir vitaminui D rezistentiškas (atsparus, nepriklausantis). Kalcio (Ca) ir fosforo (P) apykaitą reguliuoja hormonai, svarbiausi jų – kalcitriolis (vitaminas D₃), kalcitoninas ir parathormonas. Jie užtikrina pakankamą Ca ir P koncentraciją kraujuje, pasisavinimą žarnyne, apykaitą inkstuose ir kauluose. Vitaminas D skatina Ca ir P patekimą į kraują, reguliuoja kaulinio audinio vystymąsi ir mineralizaciją, veikia Ca patekimą į kaulą (skatina osteokalcino, normalios struktūros kolageno ir šarminės fosfatazės sintezę, Ca kaupimąsi augimo zonose – epifizėse – ir jo išplovimą iš diafizių). Vitaminas D susidaro odoje veikiant ultravioletinei spinduliuotei arba jo patenka į organizmą su maistu. Trūkstant vitamino D sutrinka Ca ir P kaupimasis kauluose, jie pradeda minkštėti. Dėl sumažėjusios Ca koncentracijos kraujuje suaktyvėja prieskydinių liaukų veikla, jų gaminamas parathormonas skatina Ca ir P išsiskyrimą su šlapimu, didina Ca kiekį kraujuje išplaudamas jį iš kaulų; todėl jie dar labiau minkštėja. Trūkstant vitamino D blogėja kolageno kokybė, sutrinka kremzlių vystymasis – atsiranda jų išvešėjimas, ilgėja ir platėja kremzlinės plokštelės. Sergant rachitu sutrinka inkstų, nervų sistemos veikla. Dažniau rachitu serga neišnešioti (nukenčia beveik visi, nes organizmas per mažai sukaupia mineralinių medžiagų ir vitamino D, nepakankamai veikia organizmo sistemos), sergantys žarnyno, kepenų, inkstų ligomis kūdikiai, taip pat nebūnantys saulėje ar pernelyg gausiai tepami specialiais kremais nuo saulės, maitinami karvės pienu ir negaunantys vitamino D preparatų. Dažniau rachitu susergama rudens ir žiemos laikotarpiu dėl saulės ultravioletinių spindulių trūkumo. Pradinis rachito laikotarpis dažniausiai prasideda 2–3 mėnesių, rečiau – 1–1,5 mėnesio kūdikiams, trunka keletą savaičių. Pirmiausia pažeidžiama nervų sistema. Kūdikis pasidaro neramus, irzlus, blogai miega, prakaituoja galva, daugiausia pakaušis (labiau prakaituoja miegant ir valgant). Prakaitas dirgina pakaušio odą, dėl to kūdikis sukioja galvą ir nutrina pakaušio plaukus. Po 3–4 savaičių truputį suminkštėja kaukolės kaulai didžiojo momenėlio ir siūlių kraštuose. Jei ligos eiga ūmi, minkštėja vaiko kaulai, vėliau užsidaro momenėliai, deformuojasi galva, krūtinės ląsta pasidaro varpo formos (siaura viršutinėje dalyje, platėjanti pilvo link), sunkiu atveju gali pasidaryti vadinamoji vištos krūtinė – į priekį išsikiša krūtinkaulis, iškrypsta stuburas (susidaro rachitinė kupra). Vaikui pradėjus vaikščioti iškrypsta jo kojos (pasidaro O arba X formos). Jei ligos eiga poūmė, pakinta vaiko kaulų forma – atsiranda kaulų epifizių sustorėjimų: ant šonkaulių – vadinamieji rachitiniai karoliai, ant riešų – rachitinės apyrankės, išveša kaktos ir viršugalvio gumburai. Vėlai dygsta dantys. Dėl mažo raumenų tonuso sergantis vaikas vėliau pradeda sėdėti, stovėti, vaikščioti, atsikiša pilvas, lėtėja augimas. Skiriama ūminė ir poūmė, lengva, vidutinio sunkumo ir sunki rachito forma. Lengvo laipsnio (Iº) rachitui būdingi neryškūs kaukolės kaulų pakitimai (suminkštėję didžiojo momenėlio ir siūlių kraštai, šiek tiek suminkštėjęs ir suplokštėjęs pakauškaulis arba viena jo pusė, ant kurios kūdikis daugiau guli), neryškūs vegetacinės nervų sistemos sutrikimo požymiai (galvos prakaitavimas, neramumas, pakaušio plikė). Ligai užtrukus susidaro neryškūs rachitiniai karoliai. Vidutinio sunkumo (IIº) rachitui būdingi neryškūs autonominės nervų sistemos, kaulų ir raumenų sistemos pažeidimai, dažnai būna mažakraujystė, sumažėja organizmo atsparumas. Sergant sunkiu (III°) rachitu labai deformuojasi krūtinės ląstos, galūnių ir kaukolės kaulai, lėtėja psichomotorinė raida, sutrinka įvairių organų funkcija, mažėja raumenų tonusas. Sveikstant simptomai išnyksta, vaikas pasidaro ramesnis, bet kaulų deformacijos išlieka visam gyvenimui. Diagnozuojama pagal klinikinius požymius, kartais atliekami Ca, šarminės fosfatazės ir vitamino D koncentracijos kraujuje tyrimai. Gydoma vitamino D preparatais. Visiems kūdikiams skiriama vitamino D profilaktiškai nuo pirmo gyvenimo mėnesio iki metų, kartais ir ilgiau.