rãčiai, amatininkai, dirbantys ratus, roges, jų dalis (stebules, tekinius).
Račiaus įrankiai
Svarbiausi įrankiai ir priemonės – kirviai, pjūklai, grąžtai, obliai, drožtuvai, kampainis, skriestuvas, ragalanktis ratlankiams lenkti, ratadailė stipinams į stebulę įkalti, ratlankiams užtraukti, darbastalis (varstotas), medžio tekinimo staklės, ožys stipinams drožti.
Račiai Lietuvoje
Lietuvoje račiai minimi 14–16 a. dokumentuose, Lietuvos Statutuose. Iki 19 a. antros pusės račiai kūrėsi prie dvarų. Ilgainiui kai kuriuos kaimus imta vadinti verslų pavadinimais (Račiai, Stalmokai, Stebuliai). Račių amato dažniausiai buvo išmokstama iš savo tėvų, kartais pas meistrus. 19 a. antroje pusėje–20 a. pirmoje pusėje račiai specializavosi – radosi ratų dirbėjų, ratlankių lenkėjų ir kitas dalis darančių meistrų. Račių centrai buvo Eišiškės, Jonava, Kamajai, Kupiškis, Šėta, Vabalninkas, Varniai. Račiai savo dirbinius parduodavo miestuose ir miesteliuose vykstančiose mugėse. Kartais račiai lenkdavo ir pakinktų lankus, darydavo žemės ūkio padargų medines dalis, namų apyvokos reikmenis. 20 a. antroje pusėje daugėjant automobilių ir kinkomojo transporto priemones pradėjus gaminti fabrikuose račių amatas sunyko.
vyras tekina rato stebulę (fotografas Stasys Vaitkus, 1937; © Šiaulių Aušros muziejus)
Aniceto Puškoriaus medžio drožinys Račius (1959; © Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)