Radagáisas (Radagaisus) ? 406 08 23, barbarų (manoma, ostgotų) karvedys.
4 a. pabaigoje–5 a. pradžioje tapo įvairių germanų genčių, bėgančių nuo hunų, besiveržiančių į dabartinės Vengrijos teritoriją, vadu. Jo vadovaujama barbarų kariuomenė (apie 20 000 karių, lydimi apie 80 000 jų šeimų narių) per Alpes 405 įsiveržė į Šiaurės Italiją ir trimis kolonomis žygiavo Romos link.
Romėnų karvedys Stilichonas su maždaug 15 000 karių ir sąjungininkais gotais bei hunais (skaičius nežinomas) sustabdė barbarus prie dabartinės Florencijos, vėliau kalnuotoje vietovėje juos apsupo ir marino badu, kol šie pasidavė. Radagaisas buvo nubaustas mirtimi, apie 12 000 jo geriausių karių stojo tarnauti romėnams, kiti parduoti į vergiją arba išsisklaidė (sugrįžo už Dunojaus).
Iš kitų barbarų vadų Radagaisas išsiskyrė žiaurumu.