radiãcinė genètika tiria įvairių tipų (jonizuojančiosios, ultravioletinės, radiobangų ir kitų) spinduliuotės poveikį organizmų genetinėms struktūroms – genams, chromosomoms, poveikio mechanizmus, priklausomybę nuo dozės, skirtingų sąlygų, apsaugines priemones. Geriausiai ištirtas jonizuojančiosios spinduliuotės ir ultravioletinės spinduliuotės mutageninis poveikis. Radiacinės genetikos pradininkas yra H. J. Mulleris (Jungtinės Amerikos Valstijos), kuris 1927 įrodė, kad vaisinės muselės (Drosophila melanogaster) naujas mutacijas sukelia rentgeno spinduliai. N. Timofejevas‑Resovskis (SSRS) ištyrė jonizuojančiosios radiacijos poveikį populiacijoms ir mutageninio poveikio priklausomybę nuo spinduliuotės dozės. Nustačius, kad ir silpnos jonizuojančiosios spinduliuotės dozės sukelia mutacijas, buvo atsisakyta atominių bombų bandymų atmosferoje, ribojamas kontaktas su šio tipo spinduliais, kaip ir su ultravioletine spinduliuote, kuri gali sukelti odos vėžį.
3163