radiãcinis jautrùmas, biologinių objektų jautrumas jonizuojančiosios spinduliuotės poveikiui, kuriam daro įtaką perduotas energijos kiekis, dozės galia, apšvitos tipas, laikas, per kurį gauta apšvita. Įvairūs biologiniai objektai jonizuojančiosios spinduliuotės poveikiui nevienodai jautrūs, radiacinis jautrumas priklauso nuo organizmo išsivystymo lygio ir stadijos. Žinduoliai, žmogus yra jautriausi jonizuojančiosios spinduliuotės poveikiui, jiems mirtina dozė nuo kelių iki keliolikos grėjų (Gy). Vabzdžiams ji siekia iki 103 Gy, bakterijoms net iki 104 Gy. Embrionas ir vaisius yra jautresni už ką tik gimusį, šis jautresnis už jauną, mažiausiai jautrus – suaugęs organizmas. Rodikliai LD50 ir LD100 parodo spinduliuotės dozę, nuo kurios žūva 50 arba 100 % ląstelių ar organizmų. Įvairios augalų ir gyvūnų rūšys pasižymi skirtingu jautrumu jonizuojančiajam spinduliuotės poveikiui, kuris gali skirtis iki 500 kartų. Jonizuojančioji spinduliuotė veikdama organizmą pažeidžia jo ląsteles, kurių jautrumui daro įtaką medžiagų apykaitos procesų intensyvumas, ląstelių dalijimosi greitis, jų diferenciacijos laipsnis. Greitai augančios ląstelės yra jautresnės nei esančios ramybės būsenoje. Labai jautrios yra kamieninės kraujo čiulpų, lytinės ir virškinamojo trakto gleivinės ląstelės, mažiau – nervinio, galvos smegenų, raumeninio ir kaulinio audinio bei kepenų ląstelės. Organizmų jautrumą jonizuojančiajai spinduliuotei gali padidinti aplinkos tarša, įvairios ligos, nepalankios gyvenimo sąlygos.
2020