rãdijas Lietuvojè
Radijo transliacijų pradžia
Reguliãrios Lietuvos radijo programos transliacijos pradėtos 1926 06 12 iš Kauno radijo stoties (pranešėjas Petras Spaičys). Pusmetį kasdien buvo transliuojama 1,5 valandos trukmės programa, kurią sudarė laikraščių ir agentūros ELTA informacija, orų pranešimai, plokštelių muzika, operų iš Valstybės teatro transliacijos. 1926 pradėtas kurti radijo simfoninis orkestras (Kauno radiofono simfoninis orkestras). 1927 programą (jos trukmė buvo 3–4 valandos) papildė visuomenės veikėjų, mokslininkų ir menininkų paskaitos, literatūros vakarai, radijo teatras (pirmasis radijo vaidinimas – L. Giros Beauštanti aušrelė 1927 03 04; radijo teatras), specializuotos laidos vaikams, moterims, ūkininkams, to meto visuomeninių organizacijų (šaulių, skautų) valandėlės, pradėti kurti serijiniai vaidinimai su nuolatiniais herojais – P. Biržio Pupų Dėdės pastogėje, estradinės grupės Linksmieji broliai programos ir kita, rengtos tiesioginės transliacijos iš svarbiausių šalies įvykių ir švenčių renginių vietų.
pirmoji lietuviška radijo stotis (1926)
K. Inčiūra radijo studijoje (apie 1937)
1927 Švietimo ministerija įsteigė Radijo tarybą – visuomeninę organizaciją radijo darbui ir programoms koordinuoti bei kontroliuoti; ją sudarė įvairių ministerijų, žinybų darbuotojai, kultūros veikėjai (pirmininkas L. Gira). 1929 Radijo taryba panaikinta, įkurtas valstybinis radijas Valstybės radiofonas (veikė pagal Valstybės radiofono įstatymą, buvo pavaldus Švietimo ministerijai), jo direktoriais buvo A. Sutkus (1929–34), J. Bieliūnas (1934–38), Eduardas Zabarauskas (1938–40). Lenkijos okupuotame Vilniuje 1927–39 veikė lenkų pastatyta Vilniaus radijo stotis ir Vilniaus radiofonas (Lenkijos radijo Vilniaus skyrius). 1935 Lietuva tapo Tarptautinės radijo sąjungos nare, Valstybės radiofonas įtrauktas į tarptautinį keitimosi radijo pogramomis tinklą.
1936–39 veikė Klaipėdos radijo stotis (Klaipėdos radijas), ji daugiausia retransliavo Kauno radijo stoties programą, bet rengė ir originalių laidų – vietos naujienas vokiečių kalba, spaudos apžvalgas, renginių transliacijas, vietos meninių kolektyvų koncertus ir vaidinimus. 1939 Vilnių grąžinus Lietuvai Vilniaus radijo stoties viršininku paskirtas S. Blinstrubas, atstatyta Vokietijos aviacijos subombarduota radijo stotis. 1939 11 26 Vilniaus radiofonas vėl pradėjo veikti, iš pradžių kaip savarankiška įstaiga, 1940 02 21 tapo Valstybės radiofono skyriumi, laidas daugiausia retransliavo iš Kauno. 1941 11 01 Vilniaus radiją perėmė Vokietijos civilinė administracija; prijungtas prie Vokietijos radijo tinklo laidas transliavo vokiečių ir lenkų kalbomis.
1936 Valstybės radiofonas transliavo 6,5, 1940 – 7,5 valandos per parą. Pirmasis nuolatinis Lietuvos radijo pranešėjas ir programų vedėjas – žurnalistas P. Babickas (1926–31), vėliau dirbo Irena Garmiūtė, K. Inčiūra, V. Nausėdas, A. Miškinis, V. Rastenis, Alfonsas Vabalas, J. Graičiūnas, F. Neveravičius, B. Raila, J. Rimantas ir kiti.
Valstybės radiofono pranešėja Irena Garmiūtė
Radijas Lietuvoje 1940–1990
1940 SSRS okupavus Lietuvą Valstybės radiofonas buvo įtrauktas į Sąjunginį radijo komitetą Maskvoje, pertvarkytas į Radiofikacijos ir radiofonijos komitetą prie LSSR liaudies komisarų tarybos, pakeista vadovybė ir darbuotojai, įkurtos agitacijos ir propagandos redakcijos, pradėtos transliuoti laidos iš Maskvos. 1940 laidas okupuotai Lietuvai ėmė transliuoti Vatikano radijas. Prasidėjus SSRS–Vokietijos karui (1941 06 22), sovietų vadovybė tą pačią dieną pasitraukė iš Kauno radijo studijos; kitos dienos rytą iš čia Lietuvių aktyvistų fronto įgaliotinis L. Prapuolenis paskelbė Lietuvos valstybės atkūrimo deklaraciją (Birželio sukilimas). Vokietijos okupacijos laikotarpiu (nuo 1941 rugpjūčio) Lietuvos radijas buvo įtrauktas į Vokietijos radijo tinklą ir dirbo prižiūrimas vokiečių cenzorių. Baigiantis karui Lietuvos radijo įrenginius smarkiai apgadino besitraukianti vokiečių kariuomenė. 1945 atstatyta Vilniaus, 1950 pastatyta Sitkūnų (prie Kauno) radijo stotis. 1944 Lietuvos radijas tapo SSRS sąjunginio radijo padaliniu, pradėtas kurti laidinio radijo tinklas. Per kelerius metus radiofikuoti visi valsčių ir kolūkių centrai. Radijo centru tapo Vilnius; 1950 Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose įkurti sričių radijo centrai, 1963 – rajonų radijo redakcijos. Pirmaisiais pokario metais buvo transliuojama 4, 1956 – 10 valandų per dieną. Programose didžiausią dalį užėmė komunistinę ideologiją skleidžiančios, sovietinį gyvenimą propaguojančios laidos. Tai buvo būdinga ir 1946 pradėtoms transliuoti laidoms užsieniui (nuo 1965 jos transliuotos ir anglų kalba). 1948 vasarį prasidėjo visų užsienio radijo transliacijų slopinimas, trukęs iki 1988 11 30. Sprendimus dėl radijo trukdymo sistemos kūrimo priimdavo SSRS ir LSSR komunistų partijos centro komitetas bei Ministrų Taryba. Radijo trukdymo stotys buvo Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose. Nuo 1951 gegužės slopintos Amerikos balso ir Vatikano radijo, nuo 1955 – Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto laidos iš Madrido per Nacionalinį Ispanijos radiją (Radio National de España), nuo 1975 – Laisvosios Europos radijo / Laisvės radijo laidos lietuvių kalba. 1956 įkurta antroji (kultūrinė muzikinė) Lietuvos radijo programa, atsirado daugiau kultūrinių laidų. 1957 LSSR Ministrų Tarybos nutarimu sujungus Radijo informacijos vyriausiąją valdybą ir Vilniaus televizijos studiją buvo sudarytas Televizijos ir radijo komitetas prie LSSR Ministrų Tarybos (1978–90 – LSSR valstybinis televizijos ir radijo komitetas; 1957–87 vadovas buvo J. Januitis, iki 1989 – J. Kuolelis, iki 1990 – D. Šniukas). Per visą SSRS okupacijos laikotarpį Lietuvos radijas buvo griežtai kontroliuojamas ir cenzūruojamas. Pirmosios tiesioginės žurnalistų rengiamos laidos buvo 1987 pradėtos skaityti spaudos apžvalgos ir laida Klausiate – atsakome, kurioje klausytojai telefonu galėjo pateikti klausimus valdininkams. Dideli pokyčiai Lietuvos radijuje prasidėjo 1988 – laidoje užsienio lietuviams paskelbta apie Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio susikūrimą, pradėti transliuoti nekupiūruoti interviu su Sąjūdžio nariais, pokalbių įrašai (žurnalisto A. Braukylos su Lietuvos laisvės lygos nariu A. Andreika, žurnalisto B. Rupeikos laidos apie nesugebantį derinti privačių ir valstybinių interesų ministrą). 1989 atleisti radijuje dirbę Glavlit darbuotojai, neliko cenzūros.
Radijas Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo
1990 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos /Atkuriamojo Seimo sprendimu pakeistas Lietuvos televizijos ir radijo komiteto statusas – įkurta Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai atskaitinga valstybės įstaiga Lietuvos radijas ir televizija ir jos politinę bei kultūrinę strategiją nustatanti valdymo institucija – Lietuvos radijo ir televizijos valdyba (veikė iki 1996). Valdyba t. p. sprendė, kaip naudoti valstybinius radijo ir televizijos transliavimo įrenginius, rengė viešuosius konkursus. Nuo 1990 Lietuvos radijas transliuoja visą parą.
1991 01 13 SSRS kariuomenės ir KGB padaliniai šturmu užėmė radijo ir televizijos pastatus Vilniuje. Šturmuojamas Lietuvos radijas transliacijų nenutraukė, studijoje tuo metu dirbo diktoriai Bernadeta Lukošiūtė ir Algimantas Sadukas. Nepriklausomos Lietuvos radijas sausio 14 dieną pradėjo transliuoti iš Sitkūnų (prie Kauno) radijo stoties, vėliau – iš Vyriausybės studijos Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmuose, laikinos studijos Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos bibliotekos garso įrašų namuose ir kitų vietų. Iš Lietuvos radijo studijų Vilniuje Konarskio gatvėje sovietiniai kolaborantai transliavo prosovietinio Tarybų Lietuvos radijo programą. Maskvoje žlugus rugpjūčio pučui, 1991 08 22 okupantai pasišalino iš radijo pastatų.
1993 Lietuvos radijas tapo Europos transliuotojų sąjungos (European Broadcasting Union, EBU) nariu, su kitais sąjungos nariais pradėjo keistis muzikinėmis programomis. 1996 priimtas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas (naujos redakcijos 2000 ir 2004), kuris iš esmės pakeitė radijo ir televizijos veiklos teisinius reguliavimo principus. Šiuo įstatymu radijui ir televizijai suteiktas visuomeninio transliuotojo statusas, panaikinta atskaitomybė Seimui. Lietuvos nacionalinis radijas tapo pelno nesiekiančia viešąja įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto ir komercinių pajamų. Lietuvos radijo ir televizijos valdybą pakeitė Lietuvos radijo ir televizijos taryba.
Nacionalinis radijas 2020 transliavo 3 radijo programas: LRT Radijas (iki 2012 – Lietuvos radijas), LRT Klasika (veikia nuo 2003 pertvarkius Lietuvos radijo antrąją programą, iki 2012 – Klasika), LRT Opus (jaunimui, veikia nuo 2006, iki 2012 – Opus 3), dirbo apie 50 žurnalistų. Radijo programų departamento vadovas – Giedrius Masalskis (nuo 2019). LRT Radijo programa transliuojama 24 valandas per parą: apie 29 % transliacijų laiko užima kultūrinės pažintinės laidos, apie 36 % – informacijos ir aktualijų laidos, 33 % – muzika; rengia laidas užsienio klausytojams anglų ir lietuvių kalbomis, girdima visoje Lietuvoje ir kai kuriose Vidurio Europos šalyse. Programa LRT Klasika transliuojama 24 valandas per parą: apie 70 % transliacijų laiko skiriama muzikai, 24 % – kultūrinėms šviečiamosioms laidoms, tautinėms mažumoms (rusams, lenkams, baltarusiams, ukrainiečiams, žydams) ir religinėms bendruomenėms; girdima beveik visoje Lietuvoje. Muzikinė programa jaunimui LRT Opus transliuojama visą parą. Nuo 2004 LRT Radijo ir LRT Klasikos, nuo 2006 – ir LRT Opus programų galima klausytis internetu (girdima visame pasaulyje, nacionalinio radijo interneto svetainė kasdien aplankoma daugiau kaip 1 mln. kartų).
1989 12 31 pradėjo veikti pirmoji komercinė radijo stotis M-1, skirta jaunimui (transliuoja įvairių stilių lengvąją muziką, pokalbių laidas, loterijas, viktorinas, žinias). Vėliau pradėjo veikti komercinės radijo stotys Radiocentras, Vilniaus varpas, Znad Wilii ir kitos. 1993 Vilniuje įsteigta Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, vienijanti Lietuvoje veikiančias privačias radijo ir televizijos stotis ir ginanti jų teises. Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą 1996 pradėtas transliuotojų licencijavimas; licencijoms išduoti įkurta nepriklausoma, Seimui atskaitinga, Lietuvos jurisdikcijai priklausančių radijo ir televizijos transliuotojų veiklą reguliuojanti ir kontroliuojanti institucija – Lietuvos radijo ir televizijos komisija. Supaprastėjus licencijų išdavimo tvarkai komercinių radijo stočių padaugėjo. 1999 buvo transliuojamos 6 komercinės respublikinės (M-1, M-1 plius, Radiocentras, Lietus, Pūkas, Žinių radijas), 10 regioninių, 9 vietinės radijo stotys. 2003 Lietuvos radijo ir televizijos centras pradėjo skaitmeninio radijo transliacijas; skaitmeninį paketą sudarė Lietuvos radijo, Klasikos, Radiocentro, RC2 (nuo 2005 – Zip FM), Europos hitų radijo, Russkoje Radio Baltija radijo programos.
2023 metais 40 transliuotojų valdė 22 nacionalinių, 10 regioninių ir 20 vietinių radijo stočių; populiariausios: M-1, Lietus, LRT Radijas, Radiocentras, Power Hit Radio, Relax FM, M-1 plius, Žinių radijas, Zip FM, Radio R.
Tik internetu transliuojama apie 10 didesnių internetinio radijo programų (TG FM, Sveikatos radijas, UPSO Radijas, Vilniaus Lounge ir kitos). Per palydovus Sirius užsienyje girdimos 7 stotys: LRT Radijas, LRT Klasika, Pūkas, Pūkas-2, M-1, M-1 plius, Marijos radijas.
1
1796