rãdijo mėgjas, asmuo, kuris naudodamas įvairią radijo techniką specialiais radijo dažniais gali užmegzti ryšį radijo eteryje. Radijo mėgėjai veikia įvairiuose diapazonuose, naudoja skirtingas darbo rūšis ir priemones: telefoną, telegrafą, kompiuterį.
Reglamentacija
Kiekvienas radijo mėgėjas turi licenciją ir unikalų radijo šaukinį (skaičių ir raidžių rinkinį), kuriuo prisistato užmegzdamas ryšį radijo eteryje. Radijo mėgėjas turi tarptautinį Q kodą; su juo sudaromais trijų raidžių deriniais perduodama informacija apie ryšį tarp radijo stočių (QSO), vietovę, iš kurios dirbama (QTH), eterio trukdžius (QRM) ir kita, iš viso yra apie 50 Q kodų. Radijo ryšys patvirtinamas partneriams paštu ar per QSL biurus apsikeičiant individualiomis QSL kortelėmis, kuriose nurodoma abiejų ryšio dalyvių šaukiniai, ryšio data ir laikas, diapazonas, girdimumas ir kita.
Tarptautinė radijo mėgėjų emblema
Radijo mėgėjų varžybos
Radijo mėgėjai rengia įvairias varžybas, kurių tikslas užmegzti kuo daugiau ryšių su tam tikra grupe stočių per tam tikrą laiką ir tinkamai perduoti bei priimti perduodamą informaciją, konstruoja ir bando radijo ryšio techniką, antenas, tiria bangų sklidimo sąlygas, ryšius per palydovus, ryšius naudojant bangų atspindžius nuo Mėnulio ar meteorų ir kitus radijo ryšius.
Istorija
Pirmieji radijo mėgėjai atsirado 20 a. 1 dešimtmetyje Jungtinėse Amerikos Valstijose, 21 a. pradžioje pasaulyje radijo mėgėjų buvo apie 3 milijonai.
Radijo mėgėjai Lietuvoje
Lietuvoje pirmuosius bandymus su radijo siųstuvu 1918 Šiauliuose atliko B. Talutis (jo oficialusis šaukinys – LY1X). 1938 Kaune buvo įkurta Lietuvos trumpųjų bangų radijo mėgėjų draugija, 1988 Vilniuje atkurta Lietuvos radijo mėgėjų draugija (2011 turėjo apie 400 narių; nuo 1989 leidžia informacinį biuletenį LY QTC, 1992 priimta į Tarptautinę Radijo Mėgėjų Sąjungą, IARU), 1960 – Lietuvos radijo sporto federacija (būstinė Kaune; nuo 1995 leidžia serialinį leidinį Radijo sportas Lietuvoje). Iš viso Lietuvoje 2011 pradžioje buvo apie 800 radijo mėgėjų.
1093