radijo ryšys

rãdijo ryšỹs, informacijos perdavimas radijo bangomis. Būna vaizdinis (televizija) ir garsinis (radijas), bet pastaruoju metu vis didesnę svarbą įgyja mobilusis radijo ryšys ir bevielės duomenų perdavimo radijo ryšio sistemos. Radijo ryšio sistemą sudaro siunčiamieji įtaisai, prie kurių priskiriami radijo siųstuvas, siunčiamoji antena, ir priimamieji įtaisai, turintys priimamąją anteną, radijo imtuvą. Radijo siųstuvas sukuria radijo dažnio (3 kHz–300 GHz) harmoninius virpesius, kurie moduliuojami siunčiamos informacijos signalais. Moduliuoti radijo dažnio virpesiai, patekę į siunčiamąją anteną, sužadina atitinkamai moduliuotas radijo bangas. Priimamojoje antenoje jos sukelia elektrinius virpesius, kurie patekę į radijo imtuvą yra sustiprinami ir detektuojami. Iš detektuotų elektrinių virpesių atkuriamas informacijos signalas, tapatus pasiųstajam. Radijo ryšys būna vienpusis ir dvipusis (tuomet kiekvienas galinis įrenginys turi siųstuvo ir imtuvo komplektą, dar vadinamą radijo siųstuvu–imtuvu), vienkanalis ir daugiakanalis (vienu metu perduodama daug pranešimų). Radijo ryšiu siunčiamos radijo laidos, telefoniniai pokalbiai, pranešimai, skaitmeninės informacijos srautai. Naudojami antžeminiai ir palydoviniai radijo ryšio įrenginiai. Bevielio ryšio idėją įvairių šalių mokslininkai pradėjo nagrinėti 19 amžiuje. 1895 A. Popovas sukūrė radijo ryšio įtaisus, 1897 užmezgė radijo ryšį tarp laivų, nutolusių vienas nuo kito per 5 km. 1897 G. Marconi užpatentavo pirmuosius bevielio ryšio įrenginius, o 1899 užmezgė radijo ryšį tarp Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos per Lamanšą, 1901 – tarp Amerikos ir Europos. Pirmieji radijo ryšio įrenginiai iš pradžių buvo kibirkštiniai, elektrinio lanko ir elektromašininiai, nuo 20 a. 2 dešimtmečio iki 20 a. vidurio – su elektroninėmis lempomis. Vėliau imta naudoti tranzistorinius ir kitus puslaidininkinius prietaisus. Iki 1920 radijo ryšiui dažniausiai buvo naudojamos ilgosios bangos. Radijo mėgėjams pastebėjus, kad trumposios radijo bangos, daug kartų atsispindėjusios nuo aukštutinių atmosferos sluoksnių, gali sklisti toli, nuo 1922 tapo pagrindine tolimojo radijo ryšio priemone. 20 a. 4 dešimtmetyje imta naudoti metrines, 5 dešimtmetyje – decimetrines ir centimetrines bangas. Tolimajam radijo ryšiui palaikyti nuo 20 a. 6 dešimtmečio pradėtos naudoti radiorelinės, vėliau skaitmeninės ryšio linijos ir ryšių palydovai. Nuo 20 a. 9 dešimtmečio pradėjo sparčiai plisti mobiliojo radijo ryšio sistemos, naudojančios korinį radijo ryšio tinklo formavimo metodą.

radijo ryšys Lietuvoje