rãdijo ryšỹs Lietuvojè
Radijo ryšio Lietuvoje pradžia
Pirmoji radijo stotis Lietuvoje įrengta 1910 Kaune, Žaliakalnyje, tuometinėje Rusijos imperijos Kauno tvirtovėje. Siųstuvas buvo kibirkštinio tipo, 1,5 kW galios, imtuvas – detektorinis. Anteną sudarė 3 metaliniai stiebai po 50 m aukščio. Stotis transliavo 1700 m banga ir palaikė ryšį su kitomis Rusijos imperijos tvirtovėmis. Per Pirmąjį pasaulinį karą nuo 1915 stotimi naudojosi Vokietijos kariuomenė. Jai pasitraukus, 1919 07 09 stotį perėmė nepriklausomos Lietuvos kariuomenė. Stotis buvo naudojama kariuomenės reikmėms, per ją iki 1923 11 t. p. palaikytas komercinis ryšys su kitomis valstybėmis. Per šį laikotarpį buvo perduota apie 500 ir priimta apie 25 000 komercinių ir naujienų agentūros ELTA telegramų. Stoties šaukinys buvo KNS (Kaunas). Sparčiai plėtojantis radijo technikai kibirkštinius radijo siųstuvus keitė lempiniai, kurie galėjo dirbti ir telegrafo, ir telefono režimu.
1920 grupė ryšių specialistų kreipėsi į Lietuvos vyriausybę siūlydama statyti naują 15–16 kW galios radijo stotį, veikiančią 800–10 000 m banga ir galinčią dirbti telefono (radijo transliacija) ir telegrafo režimu. Paskelbtą konkursą naujai stočiai statyti laimėjo prancūzų bendrovė SFR (Société Française Radioelectrique). Stotis buvo pastatyta 1926 Kaune ant Vytauto kalno, bet jos lempinio siųstuvo galingumas dirbant telefono režimu buvo tik 3,5 kilovato. Didinant galingumą iki numatyto atsirasdavo didelių signalo iškraipymų, todėl nutarta radijo programos transliaciją pradėti mažesniu galingumu. 1926 t. p. įkurtas Valstybės radiofonas.
1926 06 12 iš Kauno radijo stoties 1961 m banga, 153 kHz dažniu transliuota pirmoji laida. Pirmaisiais metais radijo transliacijos buvo trumpos, 1926 jų trukmė sudarė vos 200 valandų (po 1,5 valandos per parą), 1927 – 1300, 1928 – 1800 valandų. Telegrafo režimu stotis dirbo 3500 m banga. 1932 stoties darbuotojų jėgomis siųstuvas patobulintas, jo galingumas padidintas iki 7 kilovatų. Pirmoji radijo studija įrengta stoties patalpose, todėl nepavykdavo pasiekti geros transliacijos kokybės. 1928 studija perkelta į Laisvės alėją, 1933 Simono Daukanto gatvėje pastatytas radiofono studijų pastatas (21 a. čia dirba Lietuvos radijo Kauno redakcija). Studijai persikėlus į naujas patalpas pagerėjo programos kokybė. Lenkijos okupuotame Vilniuje nuo 1927 veikė Vilniaus radiofonas (Lenkijos radijo Vilniaus skyrius), pirmoji viešoji radijo transliacija įvyko 1927 03 04.
1935 Lietuva tapo Tarptautinės radijo sąjungos nare, Valstybės radiofonas įtrauktas į tarptautinį keitimosi radijo programomis tinklą. 1936 03 11 pradėjo veikti Klaipėdos radijo stotis (Klaipėdos radijas), kuri labai pagerino Valstybės radiofono programos girdimumą šalies vakarinėje dalyje. Siųstuvo galingumas buvo 10,5 kW, jis transliavo 531 m banga, nukreipta rytų kryptimi. Retransliuojama programa iš Kauno studijos į Klaipėdos stotį buvo perduodama telefono kabeliu. 4 dešimtmetyje nuspręsta statyti naują Kauno radijo stotį (ji darbą turėjo pradėti 1940). Jai parinkta vieta Sitkūnuose (17 km į vakarus nuo Kauno), planuojamo siųstuvo galia – 120 kW, darbo banga – 480 metrų. Iki 1940 pastatyta radijo stoties pastatas, dyzelinė elektros stotis, planuota pastatyti 240 m aukščio anteną. 1936 Valstybės radiofonas transliavo 6,5 valando, 1940 – 7,5 valandos per parą.
1939 03 23 užėmusi Klaipėdos kraštą (ir Klaipėdos radijo stotį) Vokietijos kariuomenė nutraukė Valstybės radiofono programos transliavimą. 1939 10 Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą imta remontuoti Vilniaus radijo stotį Liepkalnyje (50 kW galingumo, transliavo 236 m banga, pastatyta 1931). Stotis nedideliu galingumu pradėjo veikti 1939 11 26. Anksčiau pradėtos statyti naujos stoties Viršuliškėse iki 1939 pabaigos spėta pastatyti tik pagrindinį pastatą.
Radijo ryšys 1940–1990
1940 SSRS okupavus Lietuvą Valstybės radiofonas buvo įtrauktas į Sąjunginį radijo komitetą Maskvoje, pertvarkytas į Radiofikacijos ir radiofonijos komitetą prie LSSR Liaudies komisarų tarybos, pakeista jo vadovybė ir darbuotojai, įkurtos agitacijos ir propagandos redakcijos, pradėtos transliuoti laidos iš Maskvos. Per nacių Vokietijos okupaciją stotis įtraukta į Vokietijos radijo tinklą, įvesta laidų cenzūra, buvo reguliariai transliuojamos Trečiojo reicho žinios. Traukdamasi iš Lietuvos Vokietijos kariuomenė susprogdino stotį, išgabeno techninius įrenginius. Per Antrąjį pasaulinį karą sunaikintos visos Lietuvoje anuomet veikusios radijo stotys.
SSRS kariuomenei užėmus Vilnių ir čia pastačius kilnojamąją radijo stotį Pčela, 1944 07 17 pradėtos transliuoti Lietuvos radijo laidos. Kauno radijas veiklą atnaujino 1944 10. Buvo montuojami radijo įrenginiai Vilniaus Viršuliškių radijo stotyje, iš jos 50 kW galios siųstuvu 520 m banga transliacija pradėta 1945 05 15. Vilnius tapo šalies radijo centru. Pradėtas kurti laidinio radijo tinklas, per kelerius metus radiofikuoti visi valsčių ir kolūkių centrai.
Kauno radijo stotis (Sitkūnuose) baigta statyti 1950. Iš čia 120 kW galingumo siųstuvu 216 m banga pradėta transliuoti Lietuvos radijo pirmoji programa (1956 – ir antroji), iš Vilniaus buvo transliuojama antroji. Sitkūnuose t. p. buvo sumontuoti du trumpųjų bangų siųstuvai, kurie transliavo radijo programas užsieniui ir SSRS centrinio radijo programas Kazachijai bei gretimoms SSRS respublikoms. Pirmaisiais pokario metais Lietuvos radijas transliavo 4 valandas, 1956 – 10 valandų per dieną. Per visą SSRS okupacijos laikotarpį Lietuvos radijas buvo griežtai kontroliuojamas ir cenzūruojamas. 1948 02 prasidėjo visų užsienio radijo transliacijų slopinimas, trukęs iki 1988 11 30. Radijo trukdymo stotys veikė Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose.
Europoje po Antrojo pasaulinio karo imta sparčiai naudoti naujus radijo bangų diapazonus, atsirado televizijos stočių, todėl 1946–47 pradėjo trūkti radijo dažnių. 1948 tarptautinėje radijo konferencijoje Kopenhagoje Europos radijo ir televizijos stotims buvo paskirstyti dažniai (dažnių planas įsigaliojo 1950). Pagal šį planą Lietuvai (iš skirtų SSRS) buvo skirti 3 dažniai vidutinių bangų diapazone – 666 kHz, 1107 kHz ir 1557 kHz, po 2 dažnius ultratrumpųjų bangų diapazone – 66–73 MHz radijo stotims ir kanalai (dažniai) televizijos stotims Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Viešintose. 666 kHz dažnis skirtas galingai Kauno radijo stočiai, kiti du – sinchroniniais tinklais transliuojančioms nedidelio galingumo stotims (iki 25 kilovatų). Šių tinklų siųstuvai veikė Vilniaus, Kauno radijo stotyse, Klaipėdos, Šiaulių, Viešintų, vėliau buvo pastatyti ir Druskininkų, Tauragės, Visagino televizijos stotyse, jais transliuotos pirmoji bei antroji Lietuvos radijo programos. Ultratrumpųjų bangų radijo stotys buvo įrengtos televizijos stotyse ir transliavo pirmąją Lietuvos radijo bei (iki 1990) SSRS pirmąją centrinę (Maskvos) programą. 1973 10 22 Vilniuje pradėtos transliuoti stereofoninės radijo laidos. Jas pamažu ėmė transliuoti ir kitos stotys. 1974 trumposiomis bangomis pradėtos transliuoti Lietuvos radijo programos Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantiems lietuviams. 1977 Sitkūnuose pradėjo veikti 500 kW galingumo siųstuvas (666 kHz dažnio banga).
Radijo ryšys po 1990
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos sprendimu įkurta jai atskaitinga valstybės įstaiga Lietuvos radijas ir televizija. Nuo 1990 Lietuvos radijas transliuoja visą parą. Pasikeitė radijo ir televizijos programų transliavimo organizavimas: atsisakyta radijo programų transliavimui skirto buvusio Rytų Europos ultratrumpųjų bangų diapazono (66–73 MHz) ir pereita prie Vakarų Europoje naudojamo vadinamojo FM bangų diapazono (88–108 MHz), leista nustatyta tvarka transliuoti reklamą.
Steigėsi privačios radijo ir televizijos redakcijos (studijos), jos rengė programas ir nustatyta tvarka transliavo savo ar nuomojamais siųstuvais. Pirmosioms privačioms radijo redakcijoms M-1 (pirmoji transliacija 1989 12 31) ir Radiocentras (pirmoji transliacija 1991 01 31) buvo išnuomotas vienas Vilniaus ultratrumpųjų bangų siųstuvas. 1991 01 13 SSRS kariuomenei ir KGB padaliniams šturmu užėmus Lietuvos radijo ir televizijos transliacijos stotis, iš Sitkūnų skubiai (nuo 01 14) buvo pradėtos transliuoti laidos visai Lietuvai ir kitoms šalims (radijo signalas pirmiausia pasiekė Lenkiją, Latviją, Estiją, Suomiją, vėliau palydoviniu ryšiu – visą pasaulį). Nepriklausomos Lietuvos radijas t. p. pradėjo transliuoti iš Vyriausybės studijos Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos rūmuose, laikinõsios studijos Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos bibliotekos garso įrašų namuose ir kitų vietų. Iš Lietuvos radijo studijų Vilniuje, Simono Konarskio gatvėje, sovietiniai kolaborantai transliavo prosovietinio Tarybų Lietuvos radijo programą. Maskvoje žlugus Rugpjūčio pučui, 1991 08 22 okupantai pasišalino iš radijo pastatų.
1993 Lietuvos radijas tapo Europos transliuotojų sąjungos nariu. Ultratrumpųjų bangų stotys buvo uždaromos pamažu, nes ne visi gyventojai 10 dešimtmečio pradžioje turėjo FM bangų diapazono imtuvus. Radijo technikos pramonė dar apie 10 m. gamino imtuvus su ultratrumpųjų ir FM bangų diapazonais. Ultratrumpųjų bangų siųstuvai Lietuvoje visiškai išjungti 1998. 2001 06 12 Lietuvos radijo ir televizijos centras pradėjo siųsti radijo programas skaitmeniniu formatu. Nuo 2004 Lietuvos radijo (nuo 2012 LRT Radijas) ir Klasikos (nuo 2012 LRT Klasika) programų galima klausytis internetu (taip jos girdimos visame pasaulyje, nacionalinio radijo interneto svetainė kasdien aplankoma daugiau kaip 1 mln. kartų).
1999 buvo transliuojamos šešios komercinės respublikinės (M-1, M-1 plius, Radiocentras, Lietus, Pūkas, Žinių radijas), 10 regioninių, devynios vietinės radijo programos, 2007 – 11 nacionalinių, 7 didžiųjų šalies miestų ir 36 kitų šalies miestų vietinės radijo programos. Lietuvos radijo programa transliuojama 24 valandas per parą, rengia laidas užsienio klausytojams anglų ir lietuvių kalba, girdima visoje Lietuvoje ir kai kuriose Vidurio Europos šalyse. 2007 Lietuvoje veikė valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (visuomeninis radijas) ir 49 nevalstybiniai transliuotojai, apie 200 įvairaus galingumo FM bangų radijo siųstuvų. Dauguma radijo programų transliuojama ir internetu, kai kurios girdimos užsienyje per palydovus Sirius.
2017 veikė 42 nevalstybiniai radijo transliuotojai ir 57 radijo programos, iš jų dvi (LRT Radijas ir LRT Klasika) transliuojamos palydoviniu ryšiu. Radijo stočių veikla licencijuojama (licencijas išduoda Lietuvos radijo ir televizijos komisija), išskyrus radijo programų transliavimą ar retransliavimą elektroninių ryšių tinklais. Radijo dažnių skirstymo taisykles nustato Ryšių reguliavimo tarnyba ir tvirtina Vyriausybė.
2079
92
-radijas; -Lietuvos radijas