radijo stotis

radijo stoties antenų laukas

rãdijo stots, techninės įrangos kompleksas radijo ryšiui palaikyti; radijo ryšio priemonių sistema. Radijo stotys būna siunčiamosios, priimamosios ir siunčiamosios‑priimamosios. Siunčiamąją radijo stotį sudaro radijo siųstuvai, siunčiamosios antenos, maitinimo linijos, valdymo ir pagalbiniai įrenginiai. Galia nuo kelių šimtų vatų iki kelių megavatų. Šios radijo stotys dažniausiai statomos atvirose vietose atokiau nuo gyvenviečių. Priimamąją radijo stotį sudaro priimamosios antenos, maitinimo linijos, radijo imtuvai ir pagalbiniai įrenginiai. Statomos atokiau nuo trukdančiųjų šaltinių ir siunčiamųjų radijo stočių. Siunčiamosios‑priimamosios radijo stotys turi ir siųstuvų, ir imtuvų, paprastai mažesnės galios už vienos ryšių krypties stotį (tinka abipusiam ryšiui tarp centro ir jo padalinių).

Radijo stotyje radijo ryšių priemonės suderinamos pagal atitinkamus elektromagnetinių virpesių dažnius, kurie pagal tarptautinį radijo ryšių reglamentą suskirstyti į 9 diapazonus (nuo 4 iki 12). 8–11 diapazonų radijo bangos dažnai vadinamos ultratrumposiomis bangomis (UTB). Remiantis tarptautautine sutartimis radijo dažniai yra padalyti tarp valstybių. Specialiosios paskirties (karinės ir kitos) radijo stotys skiriamos pagal naudojamus radijo dažnius, signalo pobūdį, paskirtį ir eksploatavimo sąlygas (mobiliosios, stacionariosios, galinės ir retransliavimo).

Lietuvoje

Lietuvoje pirmoji radijo stotis įrengta 1910 Kaune, kurios siųstuvo galia buvo 1,5 kW, imtuvas detektorinis. Per I pasaulinį karą stotimi naudojosi Vokietijos kariuomenė. 1919 radijo stotį perėmė nepriklausomos Lietuvos kariuomenė. 1926 vietoj kibirkštinio radijo siųstuvo buvo įrengtas lempinis, kuris galėjo dirbti telefono ir telegrafo režimu (bangos ilgis – 1961 m, dažnis 153 kHz). Telegrafo stotis dirbo 3500 m ilgio banga. 1936 pradėjo veikti Klaipėdos radijo stotis (siųstuvo galia – 10 kW, bangos ilgis – 531 m). Per II pasaulinį karą sunaikintos visos Lietuvoje veikusios radijo stotys. Kauno radijas veiklą atnaujino 1944, o Vilniuje 50 kW galios siųstuvu 520 m ilgio banga transliacija pradėta 1945. Sitkūnuose (netoli Kauno) 1950 baigta statyti nauja radijo stotis (siųstuvo galia – 120 kW, bangos ilgis – 216 m). 1948 tarptautinėje radijo konferencijoje Kopenhagoje Europos radijo ir televizijos stotims buvo paskirstyti dažniai (dažnių planas įsigaliojo 1950). Pagal šį planą Lietuvai skirti 3 dažniai vidutinių bangų diapazone – 666 kHz, 1107 kHz, ir 1557 kHz, po 2 dažnius ultratrumpųjų bangų diapazone radijo stotims Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Viešintose. 1973 Vilniuje pradėtos transliuoti stereofoninės radijo laidos. 1977 Sitkūnuose pradėjo veikti 500 kW galios siųstuvas (dažnis – 666 kHz). Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pradėta naudotis Europinio standarto FM radijo dažniais (88 – 108 MHz). 2001 Lietuvoje pradėta transliuoti radijo programas skaitmeniniu būdu.

1