rãdijo teãtras Lietuvojè.
Radijo teatras 1927–1940
1927 03 04 Kauno radijo stotis transliavo pirmąjį Lietuvoje radijo teatro vaidinimą L. Giros Beauštanti aušrelė (režisierius V. Braziulevičius, atliko jis pats ir jo vadovaujamo Karių teatro aktoriai). 3 dešimtmečio pabaigoje radijo teatro repertuarą daugiausia sudarė teatro spektaklių montažai, rečiau – dramos veikalai, vaidinami radijo studijoje (L. Giros Paparčio žiedas, J. Rainio Aukso žirgas). Valstybės radiofono direktorius A. Sutkus (1929–34) sutelkė radijui talkinančių aktorių nuolatinę grupę (J. Oškinaitė, N. Vosyliūtė, K. Juršys, H. Kačinskas ir kiti), kūrė radijo teatro vaidinimus.
V. Braziulevičius (centre) su Karių teatro aktoriais (1924)
4 dešimtmetyje rengti serijiniai satyriniai vaidinimai visuomenės gyvenimo aktualijų temomis: Pupų Dėdės pastogėje vaidinimas Gyvenimo šaržai (autoriai P. Biržys, A. Zabulionis), Linksmieji broliai (tekstus kūrė V. Dineika, vaidino V. Dineika, J. Siparis, pakaitomis – H. Kačinskas ir J. Petrauskas), Aukštaitis, Žemaitis ir Dzūkas (autoriai K. Juršys, P. Kubertavičius, J. Siparis), Kriaučiukas Motiejus (režisierius B. Dauguvietis).
Nuo 1934 dirbo pirmasis etatinis radijo vaidinimų režisierius J. Gučius, kuriam vadovaujant pagausėjo vaidybinių laidų ir vaidinimų, talkino vis daugiau aktorių ir rašytojų. 1929–39 pjesių specialiai radijui sukūrė V. Bičiūnas, B. Dauguvietis, J. Gučius (Prie Žalgirio, Kovų dėl Vilniaus atgarsiai, Golgota; parašė daugiau kaip 30 radijo pjesių), A. Gustaitis, K. Inčiūra ir kiti. Statyta lietuvių (B. Sruogos Milžino paunksmė, Algirdas Izborske, Gedimino sapnas, Vydūno Žvaigždžių takai) ir užsienio (O. Milašiaus Migelis Manjara, Platono Sokrato teismas, A. Puškino Mocartas ir Saljeris) rašytojų kūriniai. 1936–39 radijo vaidinimus transliavo ir Klaipėdos radijas. Šiuo laikotarpiu radijo vaidinimai buvo kuriami radijo studijoje tiesioginės transliacijos metu (iki 1948).
Radijo teatras 1940–2000
1940 06 15 Valstybės radiofoną užėmus SSRS kariuomenei radijo programas, jų kryptį ir turinį pradėjo reguliuoti Komunistų partija: radijo laidose niekintas Lietuvos nepriklausomybės laikotarpis, šlovinta sovietinė valdžia. Naujai sukurtai radijo Literatūros redakcijai vadovavo J. Baltušis, jam talkino P. Cvirka, J. Marcinkevičius, J. Šimkus ir kiti.
Vokietijos okupacijos metais Kauno radijuje vaidinimus vėl rengė J. Gučius, kuris aktyviai dalyvavo per 1941 Birželio sukilimą sukilėliams užimant radiofoną. Vilniaus radijuje vaidinimus režisavo M. Chadaravičius, J. Gustaitis, M. Mironaitė (V. Krėvės Šarūnas, B. Sruogos Apyaušrio dalia ir kiti). Vaidybinėse laidose ieškota būdų, kaip apeiti vokiečių cenzūrą, žadinta tautinė dvasia. Iš Maskvos transliuotos J. Baltušio rengiamos vaidybinės laidos Dėdės Silvestro pastogėje, kuriose skleista sovietinė propaganda.
SSRS vėl okupavus Lietuvą radijo transliacijų centru tapo Vilnius. Tobulėjant radijo technikai radijo teatro vaidinimus pradėta įrašinėti į magnetinę juostą. 1948 01 18 buvo transliuojamas pirmasis įrašytas radijo vaidinimas – A. Gudaičio‑Guzevičiaus romano Kalvio Ignoto teisybė radiofonizacija (adaptacijos autorius ir režisierius A. Kernagis; juosta neišliko). Seniausi išlikę radijo teatro įrašai – B. Dauguviečio atliekamas Barono monologas iš A. Puškino poemos Šykštusis riteris (1949) ir A. Puškino poema Čigonai (1949, adaptacijos autorius ir režisierius A. Kernagis). Garso įrašymo, atgaminimo ir montažo aparatūra leido gerinti radijo vaidinimų kokybę, išvengti klaidų, kurių pasitaikydavo vaidinant tiesioginiame eteryje, tobulinti radijo teatro meninės raiškos priemones.
radijo teatro spektaklį repetuoja aktoriai H. Kurauskas ir S. Jukna
Lietuvos radijuje pradėti kaupti radijo teatro fondai: garso juostoje fiksuoti Lietuvos dramos teatruose pastatyti lietuvių (J. Baltušio Gieda gaideliai, K. Binkio Atžalynas, P. Cvirkos Žemė maitintoja, B. Dauguviečio Žaldokynė, A. Griciaus Karšta vasara, J. Grušo Herkus Mantas, Pijus nebuvo protingas, S. Kymantaitės‑Čiurlionienės Pinigėliai, V. Krėvės Skirgaila, Just. Marcinkevičiaus Mažvydas, Mindaugas, Katedra, K. Sajos Nerimas, Abstinentas, B. Sruogos Apyaušrio dalia, Dobilėlis penkialapis, A. Vienuolio Paskenduolė, Žemaitės Marti) ir užsienio (A. Čechovo Trys seserys, Vyšnių sodas, F. Dürrenmatto Fizikai, H. Heijermanso Viltis, H. Ibseno Nora, Molière’o Tartiufas, H. Müllerio Tyli naktis, W. Shakespeare’o Hamletas, Daug triukšmo dėl nieko, L. Tolstojaus Gyvasis lavonas, Švietimo vaisiai, D. Wassermano, J. Dariono Žmogus iš La Mančos) rašytojų kūriniai.
Daryti lietuvių (A. Baranausko, P. Cvirkos, K. Donelaičio, M. Katiliškio, Keturakio, Lazdynų Pelėdos, J. Marcinkevičiaus, Just. Marcinkevičiaus, A. Polio, B. Pūkelevičiūtės, K. Sajos, I. Simonaitytės, Šatrijos Raganos, J. Tumo‑Vaižganto, P. Vaičiūno, A. Vienuolio, Žemaitės, V. Žilinskaitės) ir užsienio (L. Aškenazio, G. Byrono, H. Böllio, P.‑A. de Beaumarchais, I. Bergmano, J. Cocteau, K. Čapeko, A. Čechovo, D. Diderot, F. Dürrenmatto, M. Frischo, W. Gibsono, N. Gogolio, J. Galsworthy, E. Hemingway, E. Ionesco, M. Lermontovo, M. Maeterlincko, A. Maurois, A. Mickevičiaus, E. O’Neillo, J. Priestley, A. Puškino, J.‑P. Sartre’o, F. Schillerio, W. Shakespeare’o, I. Shaw, L. Tolstojaus, I. Turgenevo ir kitų) autorių žymiausių dramos veikalų, prozos ir poezijos kūrinių radiofonizacijų įrašai.
Nuo 6 dešimtmečio pradėta rengti serijinius radijo vaidinimus aktualiomis temomis – Dėdė Steponas ir teta Marijona, Linksmasis subatvakaris, Linksmoji studija (autoriai B. Dačiulis, J. Juknevičius, V. J. Kybartas, R. Nainytė). Nuo 1962 skelbiami lietuviškų radijo pjesių konkursai, 1971–87 (su pertraukomis) rengtas SSRS radijo dramaturgijos festivalis Draugystės juosta. 8–9 dešimtmetyje įrašyti stereovaidinimai (V. Pietario Lapės ir vilko draugystė 1973, V. Žilinskaitės Lagaminas ir tretysis 1976, R. Kašausko Artojai 1984).
Nuolat ieškota radiofonizavimo (literatūros kūrinių pritaikymo radijui) įvairių būdų. Susiklostė radijo teatro žanrai: radijo pjesė (A. Polio Jūrininko žmona, Paskutinė „Meridiano“ naktis, Jūreiviškas gambitas ir kitos), radijo romanas (J. Avyžiaus Sodybų tuštėjimo metas, V. Bubnio Nesėtų rugių žydėjimas ir kiti), radijo novelė (A. Čechovo Šampanas, A. Maurois Kaip būti mylima, A. Puškino Stoties prievaizdas ir kitos), radijo monodrama (J. Cocteau Žmogaus balsas, J. Marcinkevičiaus Šviesos pradžia ir kitos), poezijos teatras (A. Mickevičiaus Gražina, B. Pūkelevičiūtės Kyrie ir kiti). Eksperimentuota kuriant meninės raiškos akustines priemones, jungiant į harmoningą visumą tekstą ir muziką, garsų efektus, kurie pirmaisiais radijo teatro gyvavimo dešimtmečiais radijo vaidinime atlikdavo tik iliustratyvų vaidmenį (Miškan, būdavo, eini, pagal A. Baranausko Anykščių šilelį, Jokio gailesčio, niekam neatleista, pagal M. Martinaičio eiles).
Lietuvos radijo studijoje įrašomas radijo teatro spektaklis J. Tumo‑Vaižganto Nebylys (1968; iš kairės – garso režisierius R. Kudirka, režisierė G. Jackevičiūtė, redaktorius P. Morkus)
Nuo 1988 per Lietuvos radiją transliuojama radijo laida Vakaras su knyga (nuo 1989 reguliariai). Laidas kūrė J. Babiliūtė, G. Jankauskienė, V. Melnikienė, E. Baltrukonytė, D. Adomonytė, M. Skubutytė ir kiti.
1991 01 13 SSRS kariuomenei užėmus Lietuvos radiją ir televiziją, radijo teatras liko be fondų, įrašų ir montažo studijų, bet darbo nenutraukė. 1991 01 27 Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje ir eteryje transliuota Just. Marcinkevičiaus poema Heroica, arba Prometėjo pasmerkimas. Iki 1991 pabaigos kiekvieną sekmadienį transliuoti radijo vaidinimai, kurie būdavo įrašomi Lietuvos akademinio dramos teatro Mažojoje salėje, Aklųjų ir silpnaregių sąjungos bibliotekos garso įrašų namuose.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę buvo užmegzti ryšiai su Europos šalių radijo teatrais, pradėta dalyvauti radijo teatro tarptautiniuose konkursuose, surengtas Europos radijo dramaturgijos festivalis Kontaktai (vaidinta danų, estų, latvių, norvegų, slovėnų, suomių, švedų, vokiečių ir kitų radijo pjesės).
1997 per LRT transliuotas radijo spektaklis – poezijos ir džiazo misterija S. Gedos Babilono atstatymas (režisierius J. Pocius) išsiskyrė žodžio ir muzikos sinteze, radijo studijoje įrašo metu improvizavo džiazo muzikantai P. Vyšniauskas ir A. Gotesmanas.
3028
Radijo teatras 21 a. 1–2 dešimtmetyje
21 a. pradžioje su Lietuvos radiju aktyviai bendradarbiavo nauja rašytojų, režisierių ir aktorių karta (V. Balsys, D. Čepauskaitė, J. Glinskis, L. Jakimavičius, A. Jankevičius, J. Kunčinas, H. Kunčius, V. V. Landsbergis, S. Parulskis, A. Pociūnas, A. Šlepikas, I. Tamulevičienė, A. Vidžiūnas, A. Žukauskaitė).
Šiuo laikotarpiu surengta radijo pjesių konkursų, jų laimėtojų pjesės pastatytos Lietuvos radijuje, tarp jų – 2015 LRT ir asociacijos LATGA surengtas radijo dramaturgijos konkursas Kviečia radijo teatras, skirtas Teatrų metams (pastatyta Aido Jurašiaus Sugrįžimas į savaną, režisierė Vida Mikšytė, V. Grainytės Nuo ašies, režisierė Saulė Norkutė, Andriaus Kaniavos Spragtukas, arba Septynios pelių karaliaus gyvybės, režisierius Andrius Kaniava, visi 2015), 2016 – konkursas, skirtas Lietuvos radijo 90‑mečiui (Justo Tertelio CV, arba Kas aš esu, režisierius Jonas Tertelis, Petro Palionio Meilės ieškotojai, režisierius J. Javaitis, Žydrūno Drungilo Mėnulio pudra, režisierė Agnė Sunklodaitė, visi 2016), 2017 – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti (Aido Jurašiaus Įvaikinti, režisierius J. Javaitis, D. Dirgėlos Ąžuolas, režisierius A. Šlepikas, Vypsonė, režisierius A. Pociūnas, Tado Zaikausko Asmenukė su Smetona, režisierius Augustinas Gricius, visi 2018). 2021 Šiauliuose surengtas radijo pjesių kūrimo hakatonas Iškoduoti freską. 2022 per Lietuvos radiją transliuoti pagal konkursą laimėjusias pjeses pastatyti radijo spektakliai Modestos Jurgaitytės Kova / For future (režisierė Uršulė Bartoševičiūtė), Dainiaus Vanago Metraštininkė (režisierius Naubertas Jasinskas), Artūro Voiničiaus Tie iš bibliotekos (režisierius Augustas Gornatkevičius).
21 a. 1 dešimtmetyje pastatyta radijo spektaklių pagal šiuolaikinius ir klasikinius lietuvių rašytojų kūrinius (K. Sajos Burbulas 2000, režisierius A. Večerskis, P. Morkaus Paukščiai 2002, režisierius P. Morkus, Laimono Kinčiaus Šeima, režisierius A. Venckus, Tomo Arūno Rudoko Džiazas už dyka, režisierius Albertas Vidžiūnas, Nijolės Drungilaitės Dviese, režisierius P. Gaidys, Broniaus Bušmos Audroje, režisierius Stasys Noreikis, Juozo Marcinkevičiaus Sokrato teismas, režisierius Albertas Vidžiūnas, Alberto Navicko Paukščiai migruoja į Asyžių, režisierė A. Marcinkevičiūtė, visi 2003, S. Parulskio Nenoriu susipažinti, režisierius A. Pociūnas, Tilės Vakarės Raudona lapė skylėtame danguje, režisierius V. Balsys, G. Morkūno Tikro vyro šou visai šeimai, režisierė Inga Tamulevičienė, Baltaragio malūnas, pagal K. Borutą, režisierius Agnius Jankevičius, visi 2005, H. Kunčiaus Rojaus prieangyje, režisierius Linas Ryškus, Nidos Timinskaitės Šis tas apie mus, arba Beveik lietuviški inkliuzai, režisierius Virgilijus Kubilius, J. Grušo Barbora Radvilaitė, režisierius Agnius Jankevičius, visi 2006, J. Vaičiūnaitės Dialogai su Emilija 2007, režisierius J. Vaitkus). Taip pat statyta užsienio klasikos (Naktis Lisabonoje, pagal E. M. Remarque’ą, režisierė Inga Tamulevičienė, L. Pirandello Balsas, režisierius P. Morkus, N. Jevreinovo Naujasis Faustas, A. Čechovo Vyrų melai, abiejų režisierius G. Lukšas, Peterio Hackso Sakmė apie našlį, režisierius Andrius Šiuša, visi 2002, T. Wilderio Ilga Kalėdų vakarienė 2003, režisierius C. Graužinis, M. Maeterlincko Nekviesta viešnia 2005, režisierius G. Lukšas, Osamu Dadzai Judo išpažintis, režisierius A. Pociūnas, L. Andrejevo Monumentas, režisierė Alicija Žukauskaitė, abu 2007, F. Dostojevskio Baltosios naktys, režisierius Olegas Kesminas, Lemtingas bilietas, pagal A. Schnitzlerį, režisierius J. Javaitis, abu 2009) ir šiuolaikinės literatūros (Lilita 2001, pagal Primo Levi, režisierius P. Morkus, Kristiano Smedso Sušalę paveikslai 2003, režisierė Ramunė Kudzmanaitė, L. Petruševskajos Mirties bausmė ir Kolombinos butas, abiejų režisierė Alicija Žukauskaitė, I. Bergmano Intymi išpažintis, režisierius V. V. Landsbergis, visi 2004, Gundegos Repšės Vestsaido sodas 2005, M. Frischo Didysis Filipo Hoco pyktis 2007, abiejų režisierė Marija Misiūnaitė, Apgavikai 2009, pagal B. Hrabalą, režisierius Valerijus Jevsejevas) autorių kūriniai.
2 dešimtmetyje statyta daugiausia lietuvių autorių pjesės (Justo Tertelio Paskutinis radijo pagonis, režisierius A. Pociūnas, Audros Baranauskaitės Tavo vėjas už mano lango, režisierė Ramunė Kudzmanaitė, abi 2011, V. Juknaitės Ponios Alisos gimtadienis, režisierė G. Beinoriūtė, H. Kunčiaus Rojaus prieangyje, režisierius Linas Ryškus, abi 2014, Teklės Kavtaradzės Dingo moteris 2019, režisierius Vytautas Rašimas, Birutės Kapustinskaitės Niekada nežinai, režisierė Aldona Vilutytė), biografiniai radijo spektakliai (Vainikas Poetui 2012, Paskutinis polonezas Florencijoje 2015, Laisvės anatomija 2016, visų autorė ir režisierė Vida Mikšytė), užsienio rašytojų kūriniai (Šedevras, arba Vaidinimas pagal O’Henrį, pagal O’Henry, režisierė Vida Mikšytė, O. Wilde’o Žvejys ir jo siela, režisierius R. Driežis, abu 2012, A. Strindbergo Freken Julija 2016, režisierius Martynas Žukas, A. Mickevičiaus Vėlinės, režisierė Agnė Sunklodaitė, Ch. Dickenso Kalėdų giesmė, režisierius Romualdas Vikšraitis, abu 2019).
2017–18 transliuotas I. Simonaitytės romano motyvais sukurtas pirmasis vaidybinis radijo serialas Vilius Karalius (10 serijų; režisierius J. Javaitis, scenarijaus autoriai Vida Mikšytė ir J. Javaitis), 2018 – 7 dalių vaidybinis radijo serialas Miestelio romansas (pagal G. Kanovičių, scenarijaus autorė ir režisierė Vida Mikšytė), 2019–20 – 8 serijų radijo serialas Pietinia kronikas (pagal R. Kmitos romaną, režisierius J. Javaitis).
2271
Radijo ir garso režisieriai, aktoriai
Radijo teatrą kūrė radijo režisieriai: E. Baltrukonytė (Gusevičienė), J. Bautrėnas, K. Dapkus, V. Grakauskas, G. Jackevičiūtė, L. Parokaitė, M. Skubutytė, N. Strazdūnaitė, L. Žadeikytė ir kiti; radijo garso režisieriai N. Baranauskaitė, N. Dapševičienė, S. Jadevičienė, R. Kudirka, R. Šimkutė, K. Velička ir kiti; radijo redaktoriai J. Babiliūtė, B. Dačiulis, V. Mikšytė, P. Morkus, O. Rastenytė, O. Stankevičiūtė ir kiti; t. p. Lietuvos dramos teatrų aktoriai ir režisieriai (B. Babkauskas, D. Banionis, V. Blėdis, A. M. Chadaravičius, M. Chadaravičius, P. Gaidys, I. Garasimavičiūtė, A. Janušauskaitė, O. Juodytė, V. Jurkūnas, J. Kavaliauskas, A. Kernagis, K. Kymantaitė, O. Knapkytė, L. Kupstaitė, H. Kurauskas, A. Masiulis, J. Miltinis, M. Mironaitė, S. Račkys, A. Ragauskaitė, J. Rygertas, A. Rosenas, D. Tamulevičiūtė, H. Vancevičius, L. Zelčius, E. Žebertavičiūtė ir kiti), kino režisieriai (A. Dausa, A. Kundelis, A. Žebriūnas ir kiti).
3028
L: S. Štikelis Eterio šviesa Kaunas 2001; 1926–2016: Lietuvos radijas: Faktai. Kūrėjai. Laidos Vilnius 2016.