rãdijo tèchnikos prãmonė, mašinų gamybos šaka, kurios įmonės gamina radijo, telefono, telegrafo ryšio, radijo ir televizijos transliacijos, radiolokacijos, radionavigacijos priemonių, orlaivių radijo valdymo sistemų įrangą ir aparatūrą. Radijo technikos pramonės pažanga yra glaudžiai susijusi su mokslo ir technikos naujovių diegimu gyventojų buityje, ryšių, transporto, telekomunikacijų pramonės plėtra.
Gaminių gamyba pasaulyje
Radijo technikos pramonės svarbiausių gaminių gamyba pasaulyje 1990–2006 pateikta 1–5 lentelėse (Jungtinių Tautų duomenys). Kitų radijo technikos pramonės gaminių 2006 daugiausia gamino šios šalys (tūkst. vienetų): telefono ir telegrafo komutatorių – Lenkija (4232), Švedija (3894), Vokietija (3501); radijo ryšio stiprintuvų – Brazilija (15 693), Japonija (713), Vokietija (510); garsiakalbių – Ukraina (133 866), Pietų Korėja (56 583), Malaizija (29 537), Vengrija (22 228), Jungtinės Amerikos Valstijos (18 579); elektros kondensatorių – Kroatija (11 313 027), Brazilija (2 345 685); elektros rezistorių – Malaizija (127 669 500), Kroatija (2 470 127), Čekija (2 247 594); spalvoto vaizdo televizorių kineskopų vamzdžių – Malaizija (38 741), Brazilija (20 880), Indija (9014).
1
2
3
4
5
Didžiausios bendrovės
Didžiausios bendrovės: Pietų Korėjos Samsung Group (įkurta 1938, būstinė Seule, gamina televizorius, namų kino sistemas, mobiliuosius telefonus; 2009 pajamos 172,5 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, 276 000 darbuotojų), Japonijos Panasonic Corporation (įkurta 1918, iki 2008 Matsushita Electric Industrial, būstinė Kadomoje, Osakos prefektūra, gamina televizorius, vaizdo kameras, vaizdo grotuvus, magnetofonus, mobiliuosius telefonus, autonavigacijos sistemas; 2010 pajamos 7418,0 mlrd. Japonijos jenų, daugiau kaip 384 500 darbuotojų), Suomijos Nokia (įkurta 1865, būstinė Espoo, didžiausia mobiliųjų telefonų gamintoja pasaulyje; 2010 pajamos 42,5 mlrd. eurų, daugiau kaip 132 400 darbuotojų.
Istorija
Radijo technikos pramonė pradėjo kurtis 19 a. pabaigoje, 20 a. tapo viena moderniausių ir sparčiausiai besiplėtojančių pramonės šakų. Radijo technikos pramonės produkcija plačiai naudota aprūpinant ryšio priemonėmis karinę techniką (dėl to jos gamybos mastas labai padidėjo per Antrąjį pasaulinį karą), civilinį transportą (pirmiausia laivyną ir aviaciją), dirbtinius Žemės palydovus ir kosminius erdvėlaivius, automatizuojant pramoninės gamybos procesus. 20 a. 6–7 dešimtmečiais vadinamąją pirmosios kartos radijo aparatūrą (pagrįstą elektrovakuuminiais prietaisais) ėmė keisti antrosios kartos (pagrįsta puslaidininkiniais prietaisais) ir trečiosios kartos (pagrįsta integralinėmis schemomis) radijo aparatūra. Iki 1980 radijo technikos pramonė buvo labiausiai išplėtota Jungtinėse Amerikos Valstijose, Japonijoje, SSRS, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Pietų Korėjoje. 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje šalia senųjų radijo technikos pramonės produkcijos gamintojų taip pat iškilo Kinija, Malaizija, Tailandas, Indija, Brazilija, Argentina, Ispanija, Italija, Portugalija, Švedija, Danija, Lenkija, Vengrija, Slovakija ir kitos šalys, naują postūmį radijo technikos pramonės plėtrai davė sparčiai populiarėjantys visame pasaulyje mobilieji ir išmanieji telefonai.
Radijo technikos pramonė Lietuvoje
Lietuvoje radijo technikos pramonė pradėjo kurtis 20 a. 3 dešimtmetyje. Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje veikė dirbtuvės, kuriose buvo taisomi ir iš importuotų detalių montuojami nesudėtingi radijo imtuvai. 1925–1939 Vilniuje veikė radijo imtuvų fabrikas Elektrit (didžiausia Vilniaus krašto pramonės įmonė, turėjo apie 1100 darbuotojų, gamino daugiau kaip 50 000 imtuvų per metus).
Radijo technikos pramonės plėtra labai paspartėjo po Antrojo pasaulinio karo, jos produkcija buvo naudojama ir buitinio vartojimo, ir SSRS karinės pramonės poreikiams. 1956 įkurta Kauno radijo gamykla gamino televizijos kanalų perjungiklius, radijo imtuvus ir jų komponentus, radiolas, magnetolas (pirmoji SSRS, 1959–1973), medicininę televizijos aparatūrą, nuo 1973 nespalvoto, nuo 1978 – ir spalvoto vaizdo mažų gabaritų televizorius Šilelis (nuo 1980 gamykla vadinta Banga, 1995 bankrutavo netekusi televizijos komponentų rinkų Rusijoje ir Baltarusijoje, iš dalies ir dėl koncerno EBSW veiklos). 1959 įkurta Vilniaus televizijos mazgų gamykla (nuo 1966 Vilniaus radijo komponentų gamykla, nuo 1994 Vilniaus vingis), kuri iki 2003 gamino nukreipimo sistemas. 1961 pradėjusi veikti Šiaulių televizorių gamykla gamino nespalvoto ir spalvoto vaizdo televizorius Tauras, studijinę aparatūrą televizijos centrams (nuo 1994 šios gamyklos tradicijas tęsia bendrovė Šiaulių tauro televizoriai, gaminanti spalvoto vaizdo televizorius su kineskopiniais ir skystųjų kristalų ekranais, daugiau kaip 95 % produkcijos eksportuoja į Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Vokietiją, Nyderlandus, Suomiją, Daniją, Čekiją ir kitas Europos Sąjungos valstybes, Norvegiją, Baltarusiją, 2009 gavo 166,1 mln. litų pajamų, dirbo apie 350 darbuotojų). 1962 Panevėžyje įkurta gamykla Ekranas buvo viena didžiausių Europoje televizorių kineskopų gamintojų, bet 2006 dėl susiklosčiusios nepalankios situacijos užsienio rinkose ir veiklos strategijos klaidų bankrutavo. 2004 buvusios Šiaulių elektronikos įmonės Nuklonas patalpose įsikūrusi bendrovė Banga Electronics gamina spalvoto vaizdo televizorius.
Lietuvos radijo technikos pramonės produkcijos gamybos mastas parodytas 6–7 lentelėse (Lietuvos statistikos departamento duomenys).
6
7
2687
radijo technika; radijo aparatūra; Elektrit; Kauno radijo gamykla; Šiaulių televizorių gamykla; Šiaulių tauro televizoriai