radikaleji kaireji, egalitarinės visuomenės ir kapitalizmo pertvarkos neparlamentiniu būdu siekiantys visuomeniniai judėjimai ir partijos. Dėl radikaliųjų kairiųjų termino nesutariama, bet dažniausiai taip vadinami kairieji socialistai, komunistai, anarchistai, sindikalistai ir įvairios teroristinės arba pusiau teroristinės (pvz., Raudonosios armijos frakcija, Raudonosios brigados) kairiųjų grupės.
Radikaliųjų kairiųjų pažiūrų ištakos – Šviečiamojo amžiaus filosofų veikalai (radikalizmas). Pirmaisiais radikaliaisiais kairiaisiais galima vadinti 18 a. pabaigos Prancūzijos revoliucijos jakobinus, kurie Nacionaliniame susirinkime sėdėjo kairėje pusėje (iš čia kairiųjų terminas). 19 a. jakobinais vadinti visi perdėm egalitarinių pažiūrų veikėjai ir politinės grupės, propaguojantys radikalias socialines ir politines permainas. Didelę įtaką visų radikaliųjų kairiųjų veiklai turėjo marksistinės filosofijos atsiradimas ir plėtra, darbininkų Pirmojo internacionalo veiklos tradicijos, anarchizmo teoretikų darbai. 20 a.–21 a. pradžioje radikaliai kairės pakraipos svarbiausios ideologinės srovės: pasaulinę proletariato revoliuciją pranašaujantys kairieji komunistai, Prancūzijos situacionistai (propaguoja maoistinio pobūdžio kontrkultūrinę revoliuciją) ir Italijos operaistai (vien tik darbininkų klasės veiksmais, nesiremiant valstybe, profesinėmis sąjungomis ar politinėmis partijomis kapitalistinės santvarkos pokyčių siekiantis judėjimas).
21 a., kitaip nei radikaliųjų dešiniųjų, radikaliųjų kairiųjų terminas mokslinėje literatūroje vartojamas rečiau (išskyrus Prancūziją, kur radikaliaisiais kairiaisiais vadinami trockistai, anarchistai, maoistai ir vadinamieji naujieji kairieji), viena svarbiausių priežasčių – didelė šios krypties judėjimų įvairovė ir sumažėjusi politinė svarba.
situacionistai; operaistai; naujieji kairieji