radikalinė polimerizacija

radikãlinė polimerizãcija, polimerizacija, kai auganti grandinė yra makroradikalas. Ji prasideda ir plėtojasi, kai reakcijos terpėje atsiranda aktyviųjų centrų, galinčių reaguoti su laisvųjų radikalų monomeru. Radikalinę polimerizaciją gali sukelti laisvieji radikalai, kurie gaunami naudojant homoliziškai į laisvuosius radikalus skylančius junginius; t. p. jonizuojančioji, ultravioletinė ir regimosios šviesos spinduliuotė; oksidacijos-redukcijos reakcijos iniciatoriai (kai reikia sumažinti energijos sąnaudas ir polimerizacijos temperatūrą); cheminiai iniciatoriai (jiems veikiant radikalinė polimerizacija priklauso nuo iniciatoriaus skilimo greičio, susidariusių laisvųjų radikalų kiekio ir aktyvumo); temperatūra. Radikalinėje polimerizacijoje dalyvauja dauguma vinilo ir dièninių monomerų (išskyrus etileno homologus ir vinilo eterius). Radikalinės polimerizacijos kinetiką lemia elementariõsios grandinės inicijavimo, augimo ir nutrūkimo stadijos. Be to, norint gauti tam tikros molekulinės masės polimerų, labai svarbi grandinės perdava į monomerą, tirpiklį, polimerinę grandinę ir kita. Radikaline polimerizacija gautų polimerų molekulinė masė priklauso nuo monomero prigimties ir reakcijos sąlygų ir gali siekti nuo 10⁴ iki 10⁶. Šis polimerų sintezės būdas lengvai valdomas, jam naudojama įranga yra nesudėtinga. Radikaline polimerizacija daugelis monomerų paverčiami techniškai svarbiais polimerais, pvz., akrilnitrilas vykstant radikalinei polimerizacijai tirpale virsta akrilnitriliniu pluoštu, o kai kurie pramoniniai polimerai, pvz., polistirenas, polivinilacetatas, gaminami tik šiuo būdu.