radinỹs, teisėje – rastas kieno nors pamestas ar pamirštas daiktas. Radęs pamestą daiktą, kurio savininkas žinomas, asmuo privalo jį grąžinti pametusiajam. Asmuo, radęs pamestą daiktą ir grąžinęs jį pametusiam asmeniui arba perdavęs jį tam tikrai institucijai, turi teisę iš pametusio daiktą asmens gauti daikto saugojimo išlaidų atlyginimą bei užmokestį už radimą. Užmokestis už daikto radimą gali būti nemokamas, jei radęs daiktą asmuo nustatytu laiku ir tvarka nepranešė apie radinį ar klausiamas nuslėpė patį radimo faktą.
LIETUVOJE Civilinis kodeksas (2000, įsigaliojo 2001) nustato, kad pamestą daiktą radęs asmuo privalo per savaitę nuo radimo dienos pranešti apie radinį policijai ir jai perduoti radinį, jei pats negali arba nenori jo saugoti. Asmuo ar policija radinį privalo saugoti 6 mėnesius. Saugojimo metu radiniu naudotis negalima. Jei per tą laiką paaiškėja daiktą pametęs asmuo, daiktas jam grąžinamas, bet prieš tai jis turi atlyginti radinio išlaikymo ir su radiniu susijusias kitas išlaidas. Per 6 mėnesius nepaaiškėjus savininkui radinys neatlygintinai pereina radusiojo arba valstybės (jei radęs asmuo nesutinka kompensuoti radinio išlaikymo ir su juo susijusių kitų išlaidų) nuosavybėn. Jei radinys dėl ilgo laikymo gali sugesti ar prarasti dalį vertės, policija, finansų, kontrolės ar savivaldybės institucija turi pasirūpinti, kad daiktas būtų parduotas, o už jį gauti pinigai išsaugoti pametusiam ar kitaip daiktą praradusiam asmeniui. Nesant galimybės daiktą parduoti, jis sunaikinamas. Pametęs daiktą asmuo privalo užmokėti už jo radimą radusiam asmeniui 5 % rasto daikto vertės dydžio užmokestį, jei nebuvo viešai pažadėjęs didesnės sumos arba jei nesusitarė su radusiuoju dėl didesnio atlyginimo. Baudžiamasis kodeksas (2000, įsigaliojo 2003) nustato atsakomybę už didelės vertės radinio pasisavinimą.