radioaktyvieji elementai

radioaktyveji elemeñtai, cheminiai elementai, kurių visi izotopai radioaktyvūs: technecis, prometis ir visi elementai, kurių atominis skaičius didesnis už 87 (polonis, astatas, radonas, francis, radis, aktinis, aktinoidai ir sunkesni periodinės elementų sistemos VII periodo elementai). Radioaktyviųjų elementų pusėjimo trukmė labai įvairi ir kinta nuo sekundės dalių iki daugelio milijardų metų. Iš gamtinių radioaktyviųjų elementų tik toris ir uranas turi izotopų, kurių pusėjimo trukmė panaši į Žemės amžių: ²³²Th (T_1/2 1,41 · 10¹⁰ m.), ²³⁵U (T_1/2 7,13 · 10⁸ m.) ir ²³⁸U (T_1/2 4,51 · 10⁹ m.). Skylant torio ir urano izotopams susidaro antriniai gamtiniai mažos pusėjimo trukmės radioaktyvieji elementai (radioaktyviosios šeimos): polonis, astatas, radonas, francis, radis ir aktinis. Toris ir uranas gaunami iš gamtinės žaliavos, kiti gamtiniai radioaktyvieji elementai – iš šių elementų gamybos atliekų arba iš radioaktyviųjų mineralų. Technecis, prometis, neptūnis ir transuraninai elementai gaunami dirbtiniu būdu vykdant branduolines reakcijas, makroskopiniai kiekiai radioaktyviųjų elementų (nuo neptūnio iki fermio) – branduoliniuose reaktoriuose veikiant urano ²³⁸U izotopus ir iš jų susidarančius transuraninius elementus. Mendelevio ir didesnio atominio skaičiaus radioaktyviųjų elementų mikroskopiniai kiekiai gaunami dalelių greitintuvuose. Uranas ir plutonis daugiausia naudojami branduolinėje energetikoje ir branduoliniam ginklui gaminti. Radioaktyvieji elementai t. p. naudojami moksliniuose tyrimuose (hidrologiniuose tyrimuose, radiometriniame datavime), spindulių terapijoje, kaip medicinos ir kosminių aparatų energijos šaltiniai.

810