radioaktyvieji mineralai

radioaktyveji minerãlai, radioaktyviųjų elementų (aktinio, astato, francio, polonio, promečio, radono, radžio, torio, urano ar kitų) turintys mineralai. Radioaktyvieji elementai yra svarbiausios radioaktyviųjų mineralų sudedamosios dalys arba izomorfinės priemaišos; jų kiekis viršija apskaičiuotą vidutinį radioaktyviųjų elementų kiekį (klarkus) Žemės plutoje. Gamtoje yra apie 250 radioaktyviųjų mineralų; jų įvairovę lemia kaitus urano oksidacijos laipsnis (+4 ir +6) ir izomorfizmas su toriu, cirkoniu, retųjų žemių elementais bei torio izomorfizmas su lantanoidais. Gausiausi – torio (apie 120) ir urano (apie 100) mineralai. Vertingiausi urano mineralai – uraninitas, nasturanas, kofinitas, daviditas, braneritas, karnotitas, otenitas, torbernitas ir kiti; torio – toritas, torianitas, monacitas, ortitas, cirkonas, apatitas ir kiti. Dažniausiai radioaktyvieji mineralai randami hidroterminės ir nuosėdinės kilmės kompleksiniuose rūdynuose, sąnašynuose, įvairių urano rūdų telkinių oksidacijos zonose. Magminėse uolienose (pegmatituose, granituose, sienituose) radioaktyviųjų mineralų būna akcesorinių mineralų (cirkono, pirochloro, monacito) pavidalu. Pramoninės radioaktyviųjų mineralų koncentracijos sudaro radioaktyviųjų elementų rūdas. Lietuvos kristalinio pamato granitoiduose rasta urano ir torio turinčių radioaktyviųjų mineralų.