radioaktyviosios šeimos

radioaktỹviosios šemos, radioizotopų grandinė, kurioje radionuklidas yra susidaręs iš prieš jį esančio (sunkesnio arba tokios pačios masės) nuklido po alfa arba beta skilimo. Radioaktyviosios šeimos prasideda pirminiu radionuklidu (jo pusėjimo trukmė yra didžiausia) ir baigiasi stabiliuoju nuklidu. Žinomos trys gamtinių radioizotopų šeimos: urano (pirminis radionuklidas ${}_{92}{}^{238}\mathrm{U}$), torio (pirminis radionuklidas ${}_{90}{}^{232}\mathrm{Th}$) ir aktinio (pirminis radionuklidas ${}_{89}{}^{227}\mathrm{Ac}$) ir ketvirtoji dirbtinių radionuklidų neptūnio radioaktyvioji šeima (pirminis radionuklidas ${}_{93}{}^{237}\mathrm{Np}$). Gamtinės radioaktyviosios šeimos baigiasi stabiliais švino izotopais, pvz., urano – ${}_{82}{}^{206}\mathrm{Pb}$, torio – ${}_{82}{}^{208}\mathrm{Pb}$, aktinio – ${}_{82}{}^{207}\mathrm{Pb}$. Neptūnio radioaktyvioji šeima baigiasi stabiliu bismuto izotopu ${}_{92}{}^{238}\mathrm{Bi}$. Tarp tos pačios radioaktyviosios šeimos narių nusistojus radioaktyviajai pusiausvyrai, radionuklidų susidarymo ir skilimo sparta susilygina ir jų kiekis ilgą laiką išlieka beveik pastovus – labai lėtai mažėja (t. p. mažėja ir pirminio radionuklido kiekis). Jei pirminio radionuklido pusėjimo trukmė yra daug didesnė už visų nestabiliųjų antrinių radionuklidų pusėjimo trukmes, visų radioaktyviųjų šeimų radionuklidų skilimo aktyvumas yra vienodas. Ilgalaikė radioaktyvioji pusiausvyra paaiškina sparčiai skylančių radionuklidų, pvz., polonio, protaktinio, buvimą gamtoje.

406