radioaktyvùsis skilmas, procesas, per kurį nestabilūs arba radioaktyvūs atomų branduoliai praranda energiją išspinduliuodami energijos kvantus ir (arba) subatomines daleles ir virsta stabiliais. Radioaktyvusis skilimas yra atsitiktinis procesas, todėl neįmanoma numatyti, kada konkretus radioaktyvus branduolys suskils. Didelio kiekio N radioaktyviųjų branduolių skilimą galima aprašyti matematiškai naudojant radioaktyviojo skilimo konstantą λ: N = N0e–λt; čia t – laikas, N0 – pradinis branduolių skaičius, kai t = 0.
Radioaktyvųjį skilimą 1896 aptiko A. H. Becquerelis tirdamas urano druskas.
556