radiològija (radio… + gr. logos – žodis, sąvoka, mokslas), biologijos ir medicinos mokslų šaka, tirianti jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį sveikatai, jos panaudojimą medicinoje, technikoje, agronomijoje, paleontologijoje, fizikoje, dailėtyroje, statybos pramonėje ir kitur. Skirstoma į medicininę radiacinę fiziką ir techniką, rentgenologiją, radionuklidinę diagnostiką, radiacinę higieną, radiobiologiją (tiria poveikį gyvam organizmui) ir spindulių terapiją. Apima konvencinę rentgenodiagnostiką, intervencinę rentgenologiją, rentgenoterapiją, kompiuterinę rentgeno tomografiją, magnetinio branduolinio rezonanso tomografiją, ultragarsinę diagnostiką, branduolinę mediciną. Radiologijos pradininkai – W. C. Röntgenas (Vokietija), 1895 atradęs dar nežinomus X spindulius, kurie 1896 pavadinti jo vardu, ir A. H. Becquerelis (Prancūzija), 1896 atradęs urano radioaktyvumą.
radiologai tiriantys magnetinio rezonanso tomografiją (2017)
Tolesnei radiologijos mokslo raidai daug padėjo I. Joliot-Curie ir F. Joliot‑Curie (abu Prancūzija), atradę dirbtinį radioaktyvumą. Rentgeno spinduliai netrukus po jų atradimo pradėti naudoti rentgenoskopijai ir rentgenografijai įvairioms ligoms nustatyti. Rentgeno ir radžio spinduliais pradėtos gydyti įvairios ligos: leukemija, policitemija, egzema, neurodermitas, odos ir kitų organų piktybiniai navikai. Iš pradžių X spindulių biologinis poveikis buvo nežinomas, todėl visi rentgeno aparatai buvo atviros sistemos: spindulių vamzdžiai ir aukštos įtampos laidai neizoliuoti, nebuvo apsauginių gumos prijuosčių ir ekranų. Pirmaisiais dešimtmečiais nuo rentgeno ir radžio spindulių atradimo mirė apie 600 radiologų, inžinierių, rentgeno technikų, laborantų, slaugytojų ir pagalbinio personalo (nuo spindulinio rankų pirštų, plaštakų odos vėžio, leukemijos, elektros traumų). 1936 Hamburgo priemiestyje Eppendorfe pastatytas paminklas, 1937 išleista garbės knyga, skirta žuvusiesiems nuo jonizuojančiosios spinduliuotės visose pasaulio šalyse. 1971 įkurta Tarptautinė radiologų sąjunga, kurios pirmieji ir svarbiausi centrai įsikūrė Paryžiuje (Sorbonoje), Jungtinėse Amerikos Valstijose (Bethesdoje), Šveicarijoje (Fribūro universiteto radiologijos institute), Vokietijoje (M. Plancko biofizikos institute Frankfurte prie Maino), SSRS (Leningrado, Maskvos universitetuose) ir kitur.
Radiologija Lietuvoje
Radiologijos mokslas pradėtas plėtoti labai anksti – po rentgeno spindulių atradimo. 1896 Vilniaus medicinos draugijos posėdyje Sankt Peterburgo universiteto fizikos laboratorijos darbuotojas A. Geršunas perskaitė pranešimą apie X spindulius, pademonstravo, kaip atliekama plaštakos su įstrigusia adata rentgenograma. Pirmąjį rentgeno kabinetą Lietuvoje 1896 atidarė F. Dembovskis Vilniuje, kitus – 1900 L. Stemba ir C. Šabadas Vilniuje, 1914 A. Lapinas Kaune. Vėliau rentgeno kabinetai atidaryti Lietuvos įvairiuose miestuose, dauguma – privatūs. Vilniaus medicinos draugijos posėdžiuose pradėta skaityti pranešimai apie plaučių, širdies, inkstų ir skrandžio rentgenodiagnostiką. 1922 P. Kalvaitytė parašė knygelę Rentgeno spinduliai (jos duomenimis, tuo metu Lietuvoje veikė 6 rentgeno aparatai). 1925 Vytauto Didžiojo universitetas iš Paryžiaus gavo 9 radžio adatas ir Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninėje M. Zubrytė, vėliau – J. Ciplijauskas pradėjo gydyti gimdos ir odos piktybinius navikus, egzemą, neurodermitą, mastitą. 1939 Kauno gydymo įstaigose buvo 8 rentgeno kabinetai su 10 aparatų, veikė portatatyvinis rentgeno aparatas kaulų, plaučių ir inkstų nuotraukoms daryti. 1940 rentgeno aparatus turėjo 15 apskričių ligoninių, dirbo 6 gydytojai rentgenologai. 1947–61 parengti 185 gydytojai rentgenologai. Nuo 1955 gyventojams masiškai tikrinti naudoti fluorografijos įrenginiai. 1958 Kauno medicinos institute (dabartinė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademija), 1968 Vilniaus universiteto Medicinos fakultete įkurtos Rentgenologijos katedros. 1963 įkurta Lietuvos rentgenologų ir radiologų mokslinė draugija. Radiologijos problemos sprendžiamos Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Radiologijos centre, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Radiologijos klinikoje, Nacionaliniame vėžio institute. Garsiausi Lietuvos radiologai: K. Ambrozaitis, A. Basevičius, J. Dementavičienė, K. R. Dobrovolskis, L. Gradauskas, P. Jašinskas, E. Keleras, V. Lapinskas, Z. V. Satkevičius, E. Tamošiūnas, N. R. Valevičienė.
833