radiolokãcija (lot. radio – spinduliuoju + locatio < locus – vieta), radiotechniniai metodai ir priemonės objektams erdvėje surasti, jų koordinatėms ir kitiems parametrams nustatyti, antžeminiams taikiniams aptikti, ginkluotės sistemoms valdyti, transporto priemonių greičiui matuoti. Naudojamasi nuo objekto atsispindinčiais radaro siunčiamais radijo signalais (aktyvioji radiolokacija), atsakomųjų radijo įrenginių retransliuojamais signalais (radiolokacija su aktyviuoju atsaku), nuo sekamo objekto atsispindinčiais kito šaltinio radijo signalais (pusiau aktyvioji radiolokacija), objekto šiluminės spinduliuotės signalais (pasyvioji radiolokacija). Aktyviosios radiolokacijos būdu atstumas iki objekto matuojamas impulsiniais arba nenutrūkstamais zonduojamaisiais signalais. Atstumas randamas išmatavus pasiųstų ir atsispindėjusių signalų dažnių skirtumą. Pagal antenos spindulio kryptį galima surasti objekto kampines koordinates. Žinant atstumą iki objekto, kampą į jį ir radaro koordinates galima nustatyti objekto padėtį erdvėje. Tiriant supančią erdvę galima gauti visų joje esančių objektų arba taikinių koordinates. Sekamų objektų greitis matuojamas remiantis Dopplerio reiškiniu – objektui judant link radaro arba nuo jo tolstant kinta atspindėto signalo dažnis. Sekamų objektų vieta, jų trajektorijų parametrai, navigacijos prietaisų ir sistemų pataisos nustatomos pasyviąja radiolokacija. Naudojamasi paties taikinio skleidžiama spinduliuote arba kitų šaltinių (pvz., Saulės) skleidžiamomis elektromagnetinėmis bangomis. Objekto koordinatės nustatomos trianguliaciniu (nustatoma kryptis į taikinį) ir hiperboliniu (nustatomas signalų atėjimo momentų skirtumas) metodais. Planetinė radiolokacija naudojasi nuo planetų atsispindėjusiais radijo signalais. Pagal šiuos signalus tiksliai išmatuojamas atstumas iki jų, planetų orbitų parametrai, nustatomas planetų sukimosi periodas. Kosminė radiolokacija naudojama raketų ir erdvėlaivių trajektorijos ir judėjimo parametrams nustatyti. Pagal matavimų rezultatus valdomos raketos ir ervėlaiviai, prognozuojamos jų nusileidimo trajektorijos ir kita. Radiolokacija t. p. naudojama ledkalnių judėjimui sekti, vandens ir Žemės paviršiui stebėti, meteorologiniams matavimams. Radiolokacija pradėjo plėtotis 20 a. pradžioje.
475