Radom (Rãdomas), miestas Lenkijoje, Mazovijos vaivadijoje, į pietus nuo Varšuvos; apskrities centras. Turi apskrities teises.
201 601 gyventojas (2021).
Radomas įsikūręs prie Mlecznos upės (Radomkos intakas; Vyslos baseinas). Per Radomą eina Varšuvos–Krokuvos, Liublino–Lodzės geležinkeliai ir plentai. Radomo‑Sadkówo karinis oro uostas.
Tarnobrzego laisvosios ekonominės zonos Euro‑Park Wisłosan padalinys (įkurtas 2001). Elektrotechnikos (telefonų aparatų, buitinių prietaisų ir kita), maisto (tabako, mėsos, pieno), odos ir avalynės, chemijos (kosmetikos, buitinės chemijos, plastikų, dažų, lakų), statybinių medžiagų, siuvimo, trikotažo ir kojinių, medienos apdirbimo, poligrafijos pramonė. Ginklų, metalo gaminių, mašinų, automobilių dalių gamyba. Medicinos instrumentų, geležinkelio riedmenų, automobilių, žemės ūkio mašinų remonto įmonės. Radomo žemės ūkio birža. Tarptautinės aviacijos mugės ir parodos.
Radomo aukštoji politechnikos mokykla, M. Curie‑Skłodowskos universiteto (Liubline) kolegija, bankininkystės, administravimo, verslo, prekybos ir aplinkos apsaugos aukštosios mokyklos, dvi mokytojų kolegijos. Aukštoji dvasinė seminarija (Radomas – vyskupijos centras). Kardinolo S. Wyszyńskio universiteto (Varšuvoje) Teologijos fakulteto institutas. Mokslinio tyrimo institutai.
Krašto, šiuolaikinio meno, vyskupijos muziejai, Radomo krašto kaimo muziejus (skansenas). 3 teatrai. Kasmetinis tarptautinis vargonų ir kamerinės muzikos festivalis (vyksta birželio–rugpjūčio mėnesiais).
2271
Architektūra
Sandomiero rūmai Radome (1827, architektas A. Corazzi)
Bažnyčios – gotikinė Šv. Vaclovo (1440, presbiterija, manoma, 1276), vėlyvosios gotikos Šv. Jono Krikštytojo (apie 1360–70, išplėsta 15–17 a., 1909 įgavo neogotikos bruožų, architektas J. P. Dziekońskis), Šv. Kotrynos (presbiterija, 15 a. pabaiga, nava, 16 a. pradžia, išplėsta 1912, architektas S. Szylleris; vėlyvosios gotikos krucifiksas, 15 a. pabaiga), evangelikų (1785, manoma, architektas A. Moszyńskis, išplėsta 1836–96); neogotikinė Švč. Mergelės Marijos Globos katedra (1896–1911, architektas J. P. Dziekońskis). Barokinis bernardinių vienuolyno (apie 1627, rekonstruotas 1678–91, 1776) su Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia (neobarokinis fasadas, 1927), senasis pijorų kolegijos (1737–56, architektas A. Solari, 1818–20 ir 19 a. antroje pusėje įgavo klasicizmo bruožų) su Šv. Jono Kentiečio bažnyčia (1825, barokinė presbiterija, 1737–56, architektas A. Solari) ansamblis. Neorenesansinė rotušė (1848, architektas H. Marconi), Senieji susirinkimų rūmai (1852, architektas L. B. Radziszewskis, dabar kino teatras), modernistinis tabako fabriko pastatų kompleksas (1929, architektas S. Szylleris).
2271
Istorija
Pirmą kartą paminėtas 1155, 1350 jau turėjo miesto teises. Nuo 14 a. apskrities centras, čia buvo plėtojama prekyba ir amatai. 1383 Radome Jadvyga buvo išrinkta Lenkijos karaliene. 1401 Vilniaus–Radomo susitarimu Jogaila oficialiai patvirtino Vytautui iki jo mirties Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdžią ir titulą.
Nuo 15 a. mieste rinkdavosi apskrities bajorų seimeliai ir Lenkijos seimai; čia paskutinį kartą susirinkęs seimas 1505 priėmė Radomo konstituciją ir vadinamąjį Łaskio Statutą – pirmąjį Lenkijos įstatymų rinkinį. 1613–1763 Radomas buvo Lenkijos iždo tribunolo buveinė.
17 a. vidurio per vadinamąjį Tvaną Radomą sugriovė Švedijos kariuomenė; atstatytas. 1737–53 veikė pijorų kolegija. 1767 mieste sudaryta Abiejų Tautų Respublikos bajorų politinė karinė sąjunga Radomo konfederacija. Po Abiejų Tautų Respublikos III padalijimo Radomas atiteko Austrijai, 1809–15 priklausė Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1830 – Rusijai (Lenkijos karalystei). Nuo 1837 Sandomiero, nuo 1844 – Radomo gubernijos centras. Nuo 19 a. plėtota pramonė.
Per II pasaulinį karą 1941–42 veikė nacių įkurtas getas; apie 30 000 jo gyventojų 1942 išvežta į masinio naikinimo stovyklas. 1976 06 Radome vyko milicijos specialiųjų dalinių numalšintos antikomunistinės demonstracijos. 1919–75 ir nuo 1999 – apskrities, 1975–99 vaivadijos centras.
2271