Radvilos Našlaitėlio žemėlapis

Rãdvilos Našlaitlio žemlapis, Makowskio žemėlapis (Makòvskio žemlapis), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis. Parengtas ir išleistas M. K. Radvilos Našlaitėlio rūpesčiu ir lėšomis. Vienas reikšmingesnių Lietuvos istorijos, kultūros ir kartografijos paminklų. Žemėlapį Nesvyžiuje rengė T. Makowskis ir Abiejų Tautų Respublikos valdovų sekretorius, kartografas ir piešėjas M. Strubiczius (apie 1530–apie 1604). Pradėtas rengti apie 1590–95. Surinkta Valakų reformos (16 a. antra pusė) ir karinės kartografijos medžiaga. T. Makowskis dar papildomai matavo vietoves, registravo vietovardžius, admininistracinį suskirstymą, hidrografiją, informaciją apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) sienas (jo tvirtinimu, apkeliavo visą LDK). Sukurti žemėlapį galėjo sumanyti M. Strubiczius. Žemėlapis baigtas rengti 1599 pirmoje pusėje (braižė J. Kolneris), išleistas veikiausiai 1603 Gdanske arba Nesvyžiuje, bet dingęs.

Radvilos Našlaitėlio žemėlapis

Antrą kartą, pridėjus Dniepro žemupio schemą, žemėlapį papildžius istoriniais įrašais (išraižė H. Gerritsas), išspausdintas Amsterdame. Vienintelį išlikusį žemėlapio egzempliorių Uppsalos universiteto bibliotekoje (Švedija) 1913 rado Krokuvos universiteto profesorius L. Birkenmajeris. Trečią kartą žemėlapis išleistas 1631 W. J. Blaeu Atlase. Dėl didelio informatyvumo šis žemėlapis plačiai naudotas iki 1772 (iki Abiejų Tautų Respublikos I padalijimo).

Radvilos Našlaitėlio žemėlapio mastelis 1:1 293 000 (Dniepro žemupio schemos mastelis apie 1:530 000). Žemėlapis grafiškai iliustruotas; apatiniame kairiajame pakraštyje – skydas su LDK herbu ir T. Makowskio parašyta plačia legenda. Apima LDK teritoriją ir iki 1569 Liublino unijos: palei Podolės Kameneco, Čerkasų liniją. Vakaruose teritorija išplėsta net iki Varšuvos ir Krokuvos, rytuose – tik šiek tiek peržengtos LDK sienos. Teritorija iki 1569 pažymėta pagal iki tol buvusius kartografinius leidinius (B. Wapowskio, M. Strubicziaus, G. Mercatoriaus ir kitų), kita dalis – pagal surinktą medžiagą ir atliktus matavimus (ji gana tiksli). Iš viso sužymėta 1020 vietovių. Gyvenvietės žymėtos atskirais ženklais ir jų valdytojų sutartiniais ženklais. Kunigaikštiškos mitros ženklu pažymėtos kunigaikščių giminėms priklausančios vietovės. Pažymėta apie 70 % LDK (po 1569) vietovių, tarp jų visos, turėjusios 300–350 gyventojų (apie 50 dūmų), vaivadijų ir apskričių (pavietų) ribos, katalikų ir stačiatikių vyskupijų centrai. Pažymėta daug hidrografinių objektų (Nemunas, Neris, Dauguva su intakais ir jų intakais; jų iki tol nebuvo nė viename kartografiniame leidinyje). Mažiau pažymėta miškingų teritorijų, tai galėjo būti daroma specialiai: M. K. Radvila Našlaitėlis siekė užsieniečiams pristatyti LDK pirmiausia kaip urbanizuotą šalį.

Žemėlapyje pažymėti kai kurie LDK istorijos, valstybės svarbiausi įvykiai. Pvz., pateikta informacija apie Kernavę, Oršos mūšį (1514), Ulos mūšį (1564), Polocko praradimą (1563) ir jo susigrąžinimą (1579). Vilnius pristatomas kaip miestas, kuriame nedaug likę medinių statinių, Lietuvos gyventojai gana pasiturintys, primenama apie LDK grūdų prekybą su Vakarais. Yra šiek tiek žinių apie jėzuitų kolegijas, Brastos bažnytinę uniją (1596), Liublino uniją (1569). Radvilos Našlaitėlio žemėlapis daug tikslesnis už ankstesnius; ilgai nebuvo tikslesnio už šį LDK žemėlapio. Iš jo Europos visuomenė gavo daug duomenų apie LDK, Lietuvą.

L: A. Gustaitis Kunigaikščio Radvilo žemėlapis Chicago 1990; O. Maksimaitienė Lietuvos istorinės geografijos ir kartografijos bruožai Vilnius 1991; A. Samas Žemėlapiai ir jų kūrėjai Vilnius 1997; A. A. Gliožaitis Kunigaikščio M. K. Radvilos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės 1613 m. žemėlapis / Žiemgala 2007 nr. 1; S. Alexandrowicz Rozwój kartografii Wielkiego Księstwa Litewskiego od XV do połowy XVIII w. Poznań 1989; T. Kempa Mikołaj Krzysztof Radziwiłł Sierotka (1549–1616). Wojewoda Wileński Warszawa 2000.

2887