radžasthaniečiai
radžasthaniẽčiai (savivardis radžasthani), radasthãnai, Azijos tautų (adžmiriai, bagriai, džaipūriečiai, dundariai, gudžarai, haraūčiai, marvariai, mevariai, nimadžiai ir kiti) grupė. Gyvena Indijoje (Radžasthano valstijoje), Pakistane. 21 a. pradžioje buvo apie 19 mln. radžasthaniečių. Kaba radžasthaniečių kalbomis, hindi. Tikintieji hinduistai, musulmonai, džainai, sikhai, budistai.
Svarbiausi verslai – žemdirbystė (soros, sorgai, miežiai, kviečiai, kukurūzai, arachiai, cukranendrės, vilnamedžiai), gyvulininkystė (galvijai, kupranugariai, arkliai, asilai), amatai (akmens, kaulo, medienos, metalo apdirbimas, juvelyrika, kilimų audimas, puodininkystė, audinių dažymas), nuo 20 a. – pramonė.
Tradicinis būstas – 2–3 kambarių namas iš degtų ir nedegtų plytų, tašytų akmenų arba karkasinis namas iš molio. Sienos baltintos, puoštos spalvotais piešiniais, stogas plokščias (vakaruose) arba dvišlaitis (rytuose ir pietuose). Namą juosia dengtos galerijos ir mūrinės, molinės arba iš spygliuotų augalų pintos tvoros.
Tradiciniai moterų drabužiai – platus klostytas sijonas, palaidinė, saris, šalis, dengiantis galvą ir nugarą. Gausūs sidabriniai papuošalai. Vyrų drabužiai – marškiniai stačia apykakle, dhotis, kelnės, turbanas, riestanosiai batai.
Tradiciniai patiekalai – įvairios košės, patiekalai iš pieno.
Gausus folkloras.
Radžasthaniečių tauta formavosi iš Harappos kultūros žmonių, nuo pirmo tūkstantmečio prieš Kristų antros pusės – iš sakų, hunų, gudžarų, vėliau ahirų ir džatų.
2840